Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija http://seniunai.lt/ Teismas: Registrų centras turės nemokamai suteikti informaciją savivaldybei Valstybės įmonė Registrų centras turės nemokamai suteikti informaciją savivaldybei, kad ši galėtų vykdyti teisėtvarkos funkcijas, šią savaitę paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Bylinėtis su Registrų centru 2016 metais pradėjo Vilniaus miesto savivaldybė, siekusi įrodyti turinti teisę nemokamai gauti gyventojų registro duomenis, nes yra teisėtvarkos institucija. Savivaldybei laimėjus bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Registrų centras šÄ¯ sprendimą apskundė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat priėmė centrui nepalankią nutartį. „Iš dalies pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsniuose numatytas savivaldybių funkcijas šios institucijos taip pat priskirtinos teisėtvarkos institucijoms“, – rašoma teismo nutartyje. Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos, šis sprendimas nuo šiol atveria kelią visoms šalies savivaldybėms nemokamai naudotis Registrų centro duomenimis taikant administracinę atsakomybę. „Teisėtvarkos institucijomis laikytinos tos institucijos, kurios užtikrina viešÄ…ją tvarką ir saugumą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų ir yra dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešÄ…ją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones“, – BNS sakė asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius. Pasak jo, Lietuvos savivaldybės didžiąją dalį duomenų registrams pateikia pačios, tačiau už jų naudojimąsi buvo priverstos mokėti. Kai kurie politikai pastaraisiais metais ragina Registrų centrą mažinti savo paslaugų įkainius, o valstybės institucijoms suteikti teisę jomis naudotis nemokamai. http://seniunai.lt/naujienos/item/1025 LSSA darbo grupė Rukloje    Birželio 25 dieną asociacijos teisės aktų rengimo grupė buvo susirinkusi į posėdį Rukloje aptarti pastaruoju metu LR Seimo priimtų įstatymų, reglamentuojančių vietos savivaldą bei valstybės tarnybą. Teko pasidžiaugti pasiektu geru rezultatu dėl pareiginės algos koeficiento dydžio. Aptarti artimiausi veiksmai atstovaujant seniÅ«nijų ir jų darbuotojų bei gyventojų interesus. Gintas Jasiulionis http://seniunai.lt/naujienos/item/1024 Su Valstybės diena http://seniunai.lt/naujienos/item/1023 Seimas priėmė naująjį Valstybės tarnybos įstatymą Seimas po diskusijų šiandien pritarė Valstybės tarnybos įstatymui, kuriuo siekiama modernizuoti valstybės tarnybą bei paskatinti pertvarkas per kelerius metus iš esmės pakeisiančias suvokimą apie ją ir valstybės tarnautojus. „Šio įstatymo priėmimas yra labai svarbus žingsnis modernaus valdymo link. Numatyti pakeitimai padės valstybės tarnybai tapti žymiai pažangesne ir patrauklesne, taip pat leis pagerinti paslaugų kokybę  gyventojams“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis MisiÅ«nas. Ä®statymu visų pirma išgryninama pati valstybės tarnybos sąvoka – aiškiai apibrėžiama, kad valstybės tarnyba yra skirta viešojo administravimo funkcijoms vykdyti bei padėti valstybės ar vietos valdžios įstaigoms įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojams nepriskiriami asmenys, atliekantys Å«kinio ar techninio pobÅ«džio funkcijas. Valstybės tarnautojų atrankai bus taikomi moderniausi žmogiškųjų išteklių valdymo modeliai – įstatymu įtvirtinama centralizuota asmenų atranka į valstybės tarnybą, kas iš esmės pakeis priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką. Tai prisidės prie konkursų skaidrumo, profesionalumo ir valstybės tarnybos patrauklumo didinimo. Centralizuojant atrankas nuo 2019 m. sausio 1 d. jas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Ji  atrinks 2 geriausius pretendentus ir teiks jų kandidatÅ«ras į pareigas priimančiam asmeniui, kuris paskirs geriausią kandidatą. Ä®staigų vadovams nustatomos 5 metų kadencijos, ne daugiau nei 2 kadencijoms iš eilės. Naujuoju įstatymu iš esmės keičiamas ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimas. Ä®staigų vadovams suteikiama daugiau galių nustatyti darbo užmokestį – tokiu bÅ«du darbo užmokesčio sistema taps lankstesnė ir leis į valstybės tarnybą pritraukti talentingus asmenis, mokant jiems adekvačius atlyginimus. Darbo užmokesčio sistemos pokytis taip pat skatins optimizuoti įstaigų veiklą, efektyviai naudoti išteklius atsisakant įstaigoms nebÅ«dingų funkcijų ir spręsti valstybės tarnautojų motyvavimo bei  darbo užmokesčio didinimo problemas. Kartu nauja sistema paskatins pačius valstybės tarnautojus dirbti efektyviau. Siekiant lankstesnės ir patrauklesnės valstybės tarnybos, įstatymu numatoma nuotolinio darbo galimybė, taip pat įtvirtinamas mentoriaus institutas. Kartu su valstybės tarnybos įstatymu keičiamas ir Vidaus tarnybos statutas. Juo siekiama suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigÅ«nų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą. http://seniunai.lt/naujienos/item/1022 LSSA IX suvažiavimas   Birželio 8 -9 dienomis Klaipėdos savivaldybės Priekulės seniÅ«nijoje vyko LSSA narių atstovų suvažiavimas ir seniÅ«nų sąskrydis. Asociacijos prezidentu antrai kadencijai perinktas Kęstutis Vilkauskas. Viceprezidentais išrinkti Rolandas Bružas, Vytautas Slabys, Gintas Jasiulionis, Dalia Janulienė, Loreta Kuprienė, Eglė Plikaitienė, Gintautas Tebėra,Jonas Samoška, Virgilijus Gaižauskas, Antanas Šalkauskas. http://seniunai.lt/naujienos/item/1020 Tauragės apskrities savivaldybių seniÅ«nų sueiga Š. m. gegužės 29 d. PajÅ«ryje - neeilinis susitikimas. Buvo sušaukta Tauragės apskrities savivaldybių ir šių savivaldybių administracijų vadovų bei seniÅ«nų sueiga. Pateikta informacija apie LSSA valdybos veiklą ir uždavinius, diskutuota tema " SeniÅ«nija – biudžetinė įstaiga ar savivaldybės administracijos padalinys? Pliusai ir minusai.", aptarti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Sueigoje dalyvavo LSSA prezidentas Kęstutis Kestutis Vilkauskas, LSSA direktorius Petras Gestautas. Jurbarko rajono savivaldybę renginyje atstovavo mero pavaduotojas Saulius Lapėnas, savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė, Seredžiaus, Veliuonos, Raudonės, Skirsnemunės, Smalininkų, Viešvilės, Eržvilko, Girdžių, Jurbarkų ir Jurbarko miesto seniÅ«nijų seniÅ«nai. Tauragės savivaldybę atstovavo Tauragės r. savivaldybės mero pavaduotoja Virginija Eičienė, Tauragės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Navickas, Mažonų, Skaudvilės, Tauragės kaimiškosios, Lauksargių, Žygaičių, Gaurės, Batakių ir Tauragės miesto seniÅ«nijų seniÅ«nai. Pagėgių savivaldybę atstovavo Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Lumpėnų, Natkiškių, Pagėgių ir Vilkyškių seniÅ«nijų seniÅ«nai. Šilalės r. savivaldybę atstovavo Šilalės r. savivaldybės meras Jonas Gudauskas, mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius, Šilalės r. savivaldybės direktorius Raimundas Vaitiekus, direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė, Didkiemio, Kvėdarnos, Laukuvos, Traksėdžio, Tenenių, Palentinio, Šilalės kaimiškosios, Upynos, Bijotų, PajÅ«rio ir Bilionių seniÅ«nijų seniÅ«nai. AČIŪ visiems, prisidėjusiems prie renginio organizavimo, atvykusiems, išsakiusiems nuomones, dalyvavusiems diskusijoje. Roma VesčiÅ«nienė Viceprezidentė http://seniunai.lt/naujienos/item/1019 DIDŽIAUSIAS SENIŪNIJŲ RŪPESTIS – NEPRAVAŽIUOJAMI KELIAI Eina 18-ti metai, kai Lietuvoje susikÅ«rė Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija (LSSA), kuri vienija ir jungia visas Lietuvoje veikiančias seniÅ«nijas ir šiandien, kaip organizacija yra įteisinta LR Vietos savivaldos įstatyme, bei atstovauja seniÅ«nijų poziciją keičiant Savivaldos teisinį reguliavimą. Galima pasidžiaugti, kad jau trečią kadenciją iš eilės LSSA viceprezidento pareigas užima jonavietis, Ruklos seniÅ«nijos seniÅ«nas Gintas Jasiulionis. Šia tema jį ir pakalbinome. Papasakokite plačiau apie Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociaciją, jos veiklą. Tai gan didelė organizacija, šiandien vienijanti per 500 seniÅ«nų, o tai beveik visa Lietuva. MÅ«sų pagrindinis siekis – atstovauti taip vadinamos „mažosios savivaldos“ interesus visais lygiais, pradedant bendruomenėmis, baigiant LR PrezidentÅ«ra ir LR Seimu. Mes, seniÅ«nai, visuomet norime, kad daug kas bÅ«tų kitaip, kad gyventojams bÅ«tų suteikiamos kokybiškos viešosios paslaugos. Deja, šiandien, didžiąja dalimi, nuo mÅ«sų tai nepriklauso. Kas šiandien yra seniÅ«nija? Tai pačios mažiausios pakopos sraigtelis mÅ«sų valstybėje ir nuo to, kaip tas sraigtelis veikia, priklauso labai daug paprastų, bet gyvybiškai svarbių, mÅ«sų gyvenimo kokybę užtikrinančių dalykų. Tačiau šiandien šio administracinio sraigtelio veiklos modelis nėra išbaigtas. Valstybės politikai mÅ«sų institutą, neturėdami aiškios koncepcijos, tarsi paklodę tąso į įvairias puses. Valstybėje iki šiol nėra vieningo požiÅ«rio, kokia turėtų bÅ«ti „mažoji savivalda“. Skirtingi politikai ją įsivaizduoja skirtingai, o gyventojų lÅ«kesčiai seniÅ«nijų atžvilgiu yra visiškai kitokie, nors mÅ«sų galimybės žymiai menkesnės nei įsivaizduoja gyventojai. Todėl, matydami ir suprasdami ką ir kaip reikia keisti, mes ir teikiame savo siÅ«lymus LR Seimui, Vyriausybei, ministerijoms. Kokie klausimai šiandien seniÅ«nijoms yra aktualiausi? Šiandien seniÅ«nijoms didžiausias rÅ«pestis – nepravažiuojami keliai. Viena iš priežasčių yra ta, kad nuo praėjusių metų vasaros iki pat pavasario, šalyje iškrito labai daug kritulių, kurie padarė daug žalos mÅ«sų vietinių kelių infrastruktÅ«rai. Taip pat prie šios problemos sukėlimo prisideda ir miškų vežėjai bei Å«kininkai su žemės Å«kio technika. Šių metų situacija parodė, kad visoje Lietuvoje pastaraisiais metais buvo per mažai investuojama į vietinės reikšmės kelius, o ypatingai į žvyrkelius. Todėl, matydami situaciją, mes kreipėmės į LR Susisiekimo ministeriją, kad pastaroji inicijuotų papildomos programos paruošimą, skirtą Savivaldybėms priklausančių žvyrkelių remontui. Paskutiniojo susitikimo su ministro patarėju metu, buvo nutarta organizuoti LR Vyriausybėje trijų ministerijų (Susisiekimo, Aplinkos bei Žemės Å«kio) ir SeniÅ«nų bei Savivaldybių asociacijų bendrą diskusiją dėl tokios programos atsiradimo galimybės. Tai nėra greitas darbas ir greito rezultato nesitikime, bet galbÅ«t kitų, ar dar kitų metų biudžete, šios lėšos atsiras ir tai padės spręsti žvyrkelių problemas seniÅ«nijose. Tai labai reikalinga iniciatyva, bet kol kas ji dar neatnešÄ— rezultatų, o kokie realÅ«s rezultati jau pasiekti? Nuo idėjos gimimo iki jos įgyvendinimo labai ilgas kelias. Viceprezidento pareigas šioje organizacijoje einu jau šeštus metus ir praktiškai nuo to laiko, pradėjome inicijuoti LR Vietos savivaldos įstatymo pataisas seniÅ«nijų atžvilgiu. O konkrečiau, tai seniÅ«nijų, kaip biudžetinių įstaigų atsiradimą. SeniÅ«nija – biudžetinė įstaiga taptų savarankiška įstaiga, kurios veikla bÅ«tų efektyvesnė ir leistų seniÅ«nijoms įgyvendinti tikrąją savivaldą. Asociacijos nuomone, ši teisinė forma bÅ«tų pati tinkamiausia siekiant įtvirtinti savivaldą žemiausiu lygiu. Ties šiuo klausimu intensyviai dirbome ketverius metus, man teko atstovauti asociaciją ir dalyvauti LR Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiuose bei su tuo susijusius klausimus spręsti sudarytoje darbo grupėje. Galiu pasidžiaugti, kad nors ir ilgas, bet nuoseklus darbas, davė rezultatą, LR Vietos savivaldos įstatyme buvo įtvirtinti pakeitimai, kurie numatė, kad viena iš seniÅ«nijos formų gali bÅ«ti biudžetinė įstaiga. Tačiau LR Seimas tuokart šią galimybę seniÅ«nijoms tapti biudžetinėmis įstaigomis priėmė su tam tikrais kliuviniais, kurie buvo panaikinti tik po ilgų diskusijų. Iš tiesų, šiuo klausimu nueitas ilgas kelias ir padarytas didelis žingsnis, savivaldą priartinant prie žmonių. Dabar tik nuo vietinių politikų priklausys, ar seniÅ«nijos taps biudžetinėmis įstaigomis. Vardinant kitus darbus, galiu pabrėžti, kad deriname LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kurie palies visus valstybės tarnautojus. Ties šiuo klausimu taip pat dirbome ne vienerius metus, diskutavome su LR Seimo pirmininku, ministerijų atstovais. Dėl socialinių klausimų, kurie aktualÅ«s seniÅ«nijoms, ne kartą bendravome su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministru. Labai gaila, kad ne visada politikai išgirsta seniÅ«nų nuomonę, nors seniÅ«nai, bÅ«dami arčiausiai žmonių, mato vieną ar kitą situaciją ir tikrai žino geriausią jos sprendimo bÅ«dą. Taip pat daug dirbame bendruomeninės veiklos klausimais, kad bÅ«tų sustiprintos kaimo bendruomenės, kad jos aktyviai veiktų. Pasibaigus VišÅ³jų darbų programai seniÅ«nijose, prisidėjome prie Užimtumo rėmimo programos rengimo. Matyti, kad Asociacija iš tiesų sprendžia aktualius klausimus. O asmeniškai JÅ«sų, kaip viceprezidento, kokios pareigos šioje organizacijoje? Kadangi mano išsilavinimas teisinis, tai man Asociacijoje pavesta viskas, kas susiję su savivaldą liečiančiais teisės aktais, jų keitimu, pildymu ar kÅ«rimu. Tenka atstovauti Asociaciją ir jos narių interesus LR Seime, Vyriausybėje, LR PrezidentÅ«roje, nevyriausybinėse organizacijose. Prisidedu rengiant įstatymų projektus ir rezoliucijas. LSSA yra pasirašiusi sutartis ir bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis ir organizacijomis, tai tenka kartu dirbti ir atstovauti asociacijos interesus sudarytose tarpinstitucinėse darbo grupėse. Dėkoju, kad supažindinote gyventojus su LSSA ir jos veikla, belieka Jums palinkėti stiprybės siekiant visų užsibrėžtų tikslų ir sėkmės visuose JÅ«sų darbuose. Kalbino Virginija Martuzaitė http://seniunai.lt/naujienos/item/1018 LSSA valdybos atstovai Susisiekimo ministerijoje Balandžio 18 d. LSSA prezidentas Kęstutis Vilkauskas su viceprezidentais Dalia Januliene ir Gintu Jasiulioniu lankėsi LR Susisiekimo ministerijoje, kur susitiko su susisiekimo ministro patarėju Gediminu Vaitkevičiumi. Susitikimo metu buvo aptartos su Savivaldybėms priklausančiais vietinės reikšmės keliais esančios problemos, kurias pristatė LSSA prezidentas Kęstutis Vilkauskas. Viceprezidentas Gintas Jasiulionis atkreipė patarėjo dėmesį į tai, kad didžiąja dalimi vietinės reikšmės kelius gadina ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir miško vežėjai, kurie ne tik veždami medieną gadina kelius, bet ir vykdydami krovos darbus. Nors teisės aktais reglamentuota, kad miškų savininkai pjaudami mišką sumoka 5 procentų mokestį dėl padaromos žalos, tačiau Aplinkos ministerija nesutinka, kad dalis tų lėšÅ³ bÅ«tų skiriama Savivaldybėms už miško vėžėjų padarytą žalą keliams ir siÅ«lo tuos kelius remontuoti Susisiekimo ministerijos kelių plėtros programos lėšomis. Asociacijos valdybos nuomone, šis sprendimas yra neteisingas. Viceprezidentė Dalia Janulienė papildydama pažymėjo, kad kelius gadina ir Å«kininkų naudojama žemės Å«kio technika. LSSA atstovai pasiÅ«lė Susisiekimo ministerijai inicijuoti papildomos programos Savivaldybių vietinės reikšmės žvyrkelių remontui parengimą. Susitikimo metu buvo nutarta, kad LSSA valdyba kreipsis į LR Ministrą pirmininką, kad Vyriausybėje bÅ«tų organizuotas asociacijos, trijų ministerijų (Susisiekimo, Aplinkos ir Žemės Å«kio) bei Savivaldybių asociacijos susitikimas-diskusija dėl galimybės sukurti naują Savivaldybėms priklausančių žvyrkelių remonto programą. http://seniunai.lt/naujienos/item/1015 LSSA mažina šešÄ—linę ekonomiką. Balandžio 18 dieną, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės Editos Janušienės kvietimu Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas, viceprezidentas Rolandas Bružas ir direktorius Petras Gestautas balandžio 18 dieną susitikime inspekcijoje diskutavo “Kaip seniÅ«nai gali prisidėti mažinant šešÄ—linę ekonomiką” http://seniunai.lt/naujienos/item/1016 Pasiruošimas Seimo Pirmininko vizitui į Varnių seniÅ«niją.   Balandžio 18 dieną Seime, Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos viceprezidentas Rolandas Bružas ir asociacijos direktorius su Seimo Pirminko vyresniuoju patarėju Egidijumi Rumbučiu, patarėja Justina JÅ«revičiÅ«te, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitero biuro vedėja Lina Milonaitė  suderino Seimo Pirmininko ir VVS komiteto pirminko gegužės 14 dienos vizito į Telšių savivaldybės Varnių seniÅ«niją programą. http://seniunai.lt/naujienos/item/1017 Kelmės, Kėdainių, Raseinių, Tauragės savivaldybių vadovų ir seniÅ«nų sueiga Balandžio 12 d. Tauragės kultÅ«ros centre vyko Kelmės, Raseinių, Kėdainių ir Tauragės seniÅ«nų bei savivaldybių vadovų sueiga, kurią organizavo Mažonų seniÅ«nijos seniÅ«nas Jonas Samoška. Sueigos metu savivaldybių atstovai pristatė savo pasiekimus bei rÅ«pesčius, su kuriais susiduria vykdydami savo veiklą. Renginyje taip pat dalyvavo LSSA prezidentas Kestutis Vilkauskas, kuris pristatė asociacijos veiklą bei naujienas sprendžiant vietos savivaldos teisėkÅ«ros klausimus. Pranešimą savo pastebėjimais papildė viceprezidentai Gintas Jasiulionis ir Vytautas Slabys. http://seniunai.lt/naujienos/item/1014 Konkursas "Valstybę kuriame mes" Kolegos, kviečiame aktyviai dalyvauti nacionaliniameseniÅ«nijų konkurse "Valstybę kuriame mes" Informaciją rasite:  http://lrkm.lrv.lt/lt/veikla/valstybekuriamemes http://seniunai.lt/naujienos/item/1012 Esate nedeklaravęs gyvenamosios vietos ir gaunate pensiją? Svarbi informacija jums Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar kartą atkreipia dėmesį, kad socialinio draudimo, šalpos ir valstybines pensijų (pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų, mokslininkų), slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų gavėjai, kurie iki 2018 metų buvo deklaravę gyvenamąją vietą „prie savivaldybės“, norėdami, kad ir toliau nepertraukiamai gautų šias išmokas, iki kovo mėn. pabaigos privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba kreiptis į seniÅ«niją dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimų, socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, valstybinės pensijos (pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų, mokslininkų) „Sodra“ gali skirti ir mokėti tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams. Su gyvenamosios vietos deklaravimo faktu siejama ir teisė gauti šalpos, šalpos neįgalumo pensijas, slaugos ar priežiÅ«ros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kurias moka savivaldybės. Deklaruoti gyvenamąją vietą nesudėtinga: tą galima padaryti internetu, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais arba atvykus į gyvenamosios vietos seniÅ«niją. Jei žmogus tą padarys vėliau negu kovo mėnesį, jis turės pranešti mokančiai išmoką įstaigai, kad ją atnaujintų. Išmoka bus mokama nepertraukiamai, t.y., žmogus nepraras nei vieno mėnesio socialinio draudimo ar valstybinės pensijos. Šalpos ir valstybinės pensijos bei išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, už kovo mėnesį pensijas jų gavėjai, kaip visada, gaus balandį, net jei dar nebus spėję deklaruoti gyvenamosios vietos arba bÅ«ti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos. Kartu norime priminti, kad tie gyventojai, kurių duomenų apie deklaruotą vietą arba apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, nebus Gyventojų registre, teisės gauti išmokas vaikams, tarp jų ir „vaiko pinigus“, socialinę pašalpą nepraras. Esant reikalui, dėl piniginės paramos jie galės kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją, o savivaldybė pati patikrins pagal kitus registrus, ar žmogus faktiškai gyvena toje savivaldybėje. „Sodros“ informacinis telefonas: 1883 Savivaldybių interneto svetainės: http://www.lsa.lt/nariai-savivaldybes/ http://seniunai.lt/naujienos/item/1013 Šiaulių Kolegos susitiko su Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoja        Vasario 12-osios rytą Šiaulių rajono seniÅ«nai buvo sukviesti į savivaldybės posėdžių salę, kurioje visų jų laukė staigmena – juos pasitiko LR Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. SeniÅ«nai, pradėdami šventinę Lietuvos 100-mečio minėjimo savaitę,  į susitikimą atvyko pasipuošÄ™ tautine atributika. Susitikime dalyvavo ir administracijos vadovas Gipoldas Karklelis. LR Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pasveikino visus su svarbiausia mÅ«sų valstybei švente, pasidžiaugė, kad yra šio krašto gyventoja ir IV kadenciją atstovė Seime. Gerbiama mÅ«sų Seimo atstovė, sakė, kad didžiuojasi Šiaulių rajone dirbančiais šauniais ir savo darbą mylinčiais seniÅ«nais, kad jai visada malonu susitikti ir pasidžiaugti jų nuveiktais darbais. Kalbėjo apie   planuojamus renginius Seime ir šventinį renginį KuršÄ—nų mieste.             Prisiminusi 2000-uosius metus ir su jais prasidėjusius pokyčius, gerbiama Rima Baškienė pakvietė  tuo metu savo darbo karjerą pradėjusius seniÅ«nus - Vytautą Slabį, Antaną Venckų, Vytautą Gedmontą, ir kitus, jau vėliau į komandą įsiliejusius seniÅ«nus, ir kiekvienam iš jų įteikė po Padėką už svarų indėlį į Lietuvos valstybės gerovės kÅ«rimą ir įteikė po sidabro ženklelį „Atkurtai Lietuvai – 100“. SeniÅ«nai buvo giliai sujaudinti, ne vienas iš jų nubraukė džiaugsmo ir įvertinimo už kasdienį darbą  ašarą.            Vėliau Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja  seniÅ«nų paprašÄ— Vasario 16-osios renginių metu perduoti dovanas savo seniÅ«nijų geriausiems ir garbiausiems   žmonėms –Padėkas ir aukso ženklelius „Atkurtai Lietuvai -100“.  Pasivaišinę kava ir  saldainiais, atvežtais iš Lietuvos Respublikos Seimo, visi kartu nusifotografavo bendrai nuotraukai.   Vytautas Slabys http://seniunai.lt/naujienos/item/1004 Mes kartu su visa Lietuva. Nuoširdžiausi sveikinimai su mums visiems svarbia švente Pagarbiai, Alma Kubilinskienė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Aukštelkų s seniÅ«nė.     http://seniunai.lt/naujienos/item/1005 MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE   Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Skapiškio seniÅ«nijos kolektyvas sveikina kolegas su  Valstybės atkÅ«rimo 100-čio švente.  Tik bÅ«dami vieningi ir nuoširdÅ«s išliksime stiprÅ«s ir kursime Lietuvą kuria didžiuosimės.  Pagarbiai Valdas Juškevičius Skapiškio  seniÅ«nas http://seniunai.lt/naujienos/item/1006 Drąsiai ženkime į naują šimtmetį Mielieji, Šiandien gimtadienį švenčia ne tik Lietuva, bet ir kiekvienas jos pilietis. Drąsiai ženkime į naują šimtmetį, kartu švęskime, pažinkime ir kurkime!   Pagarbiai, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kukečių seniÅ«nijos seniÅ«nė   http://seniunai.lt/naujienos/item/1007 Sveikina Varniai Su artėjančiu Valstybės jubiliejiniu  gimtadieniu. Varnių seniÅ«nijos kolektyvas solidarizuojasi  LSSA  skelbiamoje akcijoje vasario 15 d. dirbame pasipuošÄ™ tautiniais rÅ«bais.   Pagarbiai, ROLANDAS BRUŽAS http://seniunai.lt/naujienos/item/1008 Sveikiname su didinga mÅ«sų Tėvynės švente... Sveikiname su didinga mÅ«sų Tėvynės švente...   Pagarbiai Kriukų seniÅ«nijos kolektyvo vardu SeniÅ«nė Audronė Impolienė http://seniunai.lt/naujienos/item/1009 Šiauliečiai sveikina http://seniunai.lt/naujienos/item/1010 Švęskime kartu   Rumšiškių seniÅ«nijos seniÅ«nė ir darbuotojos sveikiname  su artėjančiu Lietuvos gimtadieniu ir linkime, kad jis taptų mÅ«sų visų dalimi, bendrų tikslų siekimu, kiekvieno mÅ«sų antruoju gimtadieniu. Su švente! Švęskime kartu!! Su pagarba. Eugenija Genevičienė http://seniunai.lt/naujienos/item/1011 Sveikinimas Lietuvos Valstybės 100- mečio atkÅ«rimo proga                                                                                                                     Sveikinimas Lietuvos Valstybės 100- mečio atkÅ«rimo proga     Švenčiame  datą, menančią atgautą laisvę, sunkiai nueitą kelią, įveiktą dvasiškai stiprių, orių ir vieningų žmonių. Valstybės atkÅ«rimo dvasia lydi mÅ«sų veiklą, o Nepriklausomybės jausmas žadina kiekvienoje širdyje įkvėpimą kurti savo krašto gerovę, darbuotis Valstybės labui. Kurkime Lietuvą su meile ir pagarba žmogui, savo tėvynei, su pilietiškumo dvasia, tolerancija ir meile.   Nuoširdžiai sveikinu Jus Lietuvos valstybės atkÅ«rimo šimtmečio  proga.   Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas 2018-02-15                                                                                                                                                                                                                                               http://seniunai.lt/naujienos/item/1003 LSSA Valdyba susitiko su Seimo Pirmininku   Vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis  susitiko su Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų Valdybos nariais. Susitikime dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys. Susitikimo metu kalbėta apie tai kokia turi bÅ«ti seniÅ«nija, kada ir kaip  gyventojai galėtų aktyviau dalyvauti savivaldoje. kokius pakeitimus  Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos įstatymuose reikalinga daryti. Seimo Pirmininkas Valdybos nariams padovanojo Lietuvos valstybės vėliavas. Sutarta susitikti vienoje seniÅ«nijoje, kuri galėtų bÅ«ti etalonas visoms seniÅ«nijoms. http://seniunai.lt/naujienos/item/1002 DĖL PASIRENGIMO NACIONALINIAM LIETUVOS SENIŪNIJŲ KONKURSUI „VALSTYBĘ KURIAME MES“ Ä®gyvendindama Lietuvos valstybės atkÅ«rimo šimtmečio minėjimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 904 „Dėl Lietuvos valstybės atkÅ«rimo šimtmečio minėjimo programos patvirtinimo“ 3.3 punktą, KultÅ«ros ministerija inicijuoja Nacionalinį seniÅ«nijų konkursą „Valstybę kuriame mes“.                       Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija yra Konkurso partneris.                       Mieli Kolegos, pradėkime šimtmečio minėjimą ir konkursą vasario 15 dieną visi 545 seniÅ«nai kartu.                       Vasario 15 dieną visi seniÅ«nai ir, pagal galimybę, visi seniÅ«nijos darbuotojai ateikime į darbą apsirengę tautiniais rÅ«bais ar pasipuošÄ™ tautinėmis juostomis ar tautiniais aksesuarais: tuo parodydami savo vieningumą, susitelkimą, pilietinę savimonę ir patriotinę dvasią.                       Mieli Kolegos, aš ir seniÅ«nų asociacijos Valdyba kviečiame Jus aktyviai dalyvauti Nacionaliniame Lietuvos seniÅ«nijų konkurse „Valstybę kuriame mes“.                       Aktyvi visų mÅ«sų veikla parodys mÅ«sų vienybę, seniÅ«nijų veiklos reikalingumą, įtaką vienijant seniÅ«nijų gyventojus bendram tikslui, pozityviai veiklai, motyvuojant bendruomeniškumą ir vietos savivaldą.                       Linkime Jums  ir mums sėkmės.     Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos prezidentas                                                               Kęstutis Vilkauskas                                                                                                                                        http://seniunai.lt/naujienos/item/1001 Šalies sėkmė – savivaldybių rankose: kaip susigrąžinti emigrantus Apie tai, kaip savivaldybės turėtų funkcionuoti, kad gyventojai neišvyktų iš mažų miestų į didžiuosius ir užsienio šalis, diskutavo Birštono miesto merė Nijolė Dirginčienė, AnykšÄių meras Kęstutis Tubis, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė bei Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Saulius Nefas. Ko reikia, kad miestas bÅ«tų patrauklus Diskusijoje buvo kalbama, ką reikėtų daryti, kad savivaldybės bÅ«tų sėkmingos ir išlaikytų savo gyventojus. Birštono merė N. Dirginčienė pradėjo diskusiją pamąstymu, kad kiekvienas miestas, visų pirma, turėtų išsikelti tam tikrus tikslus ir juos įgyvendinti. Tai, esą, ne poros metų darbas. Turėtų bÅ«ti aptariamos idėjos, vizijos, strategijos, tada sutelkiamos kompetentingos komandos, kurios galvotų, kaip, pavyzdžiui, pritraukti pinigų į savivaldybės biudžetą. Bet buvo aptariami ir konkretesni pasiÅ«lymai. Viena iš idėjų – patiems žmonėms suteikti daugiau galių. Pavyzdžiui, piliečiams buvo suteikta galimybė rinkti tiesiogiai merus, todėl manoma, kad reikėtų leisti žmonėms tiesiogiai rinkti ir seniÅ«nus. VRK pirmininkė L. Matjošaitytė teigia, kad vertinant tiesioginius mero rinkimus tam tikri pokyčiai pastebimi, bet ar tai pasiteisino, esą, bus galima spręsti tik pasibaigus kadencijai. Tuo tarpu MRU profesorius S. Nefas mano, kad tiesioginiai seniÅ«no rinkimai leistų žmonėms dar labiau įsitraukti į savivaldybės politinį gyvenimą. „SeniÅ«nai yra administracijos darbuotojai ir jų tiesiogiai rinkti negalima, bet, jeigu yra toks žmonių lÅ«kestis, reikėtų padaryti rinkimus. Tegul kuo daugiau galių atsiranda gyventojų rankose, tegul išsirenka ir paskui atsako už tai, ką jie išsirinko“, – sako S. Nefas. L. Matjošaitytė pastebi, kad tiesioginiai seniÅ«nų rinkimai priartintų savivaldą arčiau žmonių: „Iš paprastos piliečio pozicijos galėčiau pasakyti taip: mes rinkdami seniÅ«ną tiesiogiai, kaip piliečiai, galėtume įvertinti jo programą, jo rinkiminius pažadus, vertybes, idėjas. Tuo tarpu, jeigu dalyvauja konkurse į seniÅ«nus keletas asmenų ir jie yra parenkami komisijos iš kelių asmenų, tai ne visi bendruomenės nariai turi galimybę susipažinti, kas taps tos seniÅ«nijos seniÅ«nu.“ AnykšÄių meras K. Tubis mano, kad norint, jog miestas bÅ«tų patrauklus, reikia nepamiršti ir turistus, lankytojus traukiančių objektų. Jų, esą, reikia kuo daugiau, todėl yra kuriami tokie projektai, kaip Vorutos pilies statyba, kurią, mero teigimu, palaiko tiek verslininkai, tiek patys gyventojai. BÅ«dai, kurie padėtų susigrąžinti emigrantus Pagrindinė idėja – bendrauti su piliečiais, o kaip su jais reikėtų bendrauti, yra keli bÅ«dai. Vienas iš pasiÅ«lymų – skatinti žmones kuo aktyviau dalyvauti rinkimuose. Tačiau kyla klausimas, kaip paskatinti balsuoti visus: jaunus, vyresnius, išvykusius į užsienį. Pasak L. Matjošaitytės, skatinti žmones aktyviau įsitraukti į valstybės politinį gyvenimą yra ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir politikų, ir visuomeninių institucijų bei organizacijų uždavinys. „Bendrų pastangų dėka mes galime skatinti aktyvumą, pilietiškumą. Reikia, matyt, daugiau informacijos pateikti rinkėjams apie vykstančius rinkimus, priminti, kad kiekvieno rinkėjo balsas yra svarbus. Mes kiekvienas galime nuspręsti dėl savo geresnės ateities. Todėl kviečiu visus bÅ«ti pilietiškais, aktyviais ir visas institucijas susitelkus skatinti aktyvumą rinkimuose“, – kalbėjo VRK pirmininkė. AnykšÄių meras papildydamas teigia, kad gera idėja bÅ«tų rinkti politikus į Seimą pagal partijų sąrašus. „Galėtų žmogus balsuoti už vieną sąrašÄ…, bet reitinguoti juos visus, nes kai kuriuose sąrašuose yra patrauklių asmenų. Tada Seimas ar savivaldybės taryba bÅ«tų labai gerai išrenkami“, – mano K. Tubis. Kitas bÅ«das – savivaldybės darbuotojai turėtų žmonėms paaiškinti, ko jie gali tikėtis iš miesto. Birštono merė, remdamasi Prezidentės mintimis, sako, jog reikia stengtis kurti patrauklią aplinką ir pagalvoti, ką bÅ«tų galima pasiÅ«lyti grįžtančiam: garantuoti vaikui vietą darželyje, garantuoti vietą mokykloje, gal net skirti tarnybinį bÅ«stą. AnykšÄių meras sako, kad reikia atsakingai parodyti, ką gali suteikti savivaldybė. „Kai žmonės ieško galimybės grįžti į Lietuvą (dažniausiai taip bÅ«na, kai jų tėvai palieka palikimą), tai į savivaldybę atvykusiam žmogui reikia padėti. Reikia jį vedžioti už rankos, kad jis žinotų, kur ir kaip registruotis, kur nueiti, kada sąskaitą atsidaryti ir panašiai. Tada tie žmonės grįžta“, – aiškina K. Tubis. MRU profesorius, remdamasis savo atliekamu pilotiniu tyrimu, mano, kad visiems reikia kitaip bendrauti. „MÅ«sų kultÅ«ra kitokia, mes dar neišmokom kitaip elgtis. Tyrimas rodo, kad didžioji dalis emigruoja ne dėl bendravimo, bet ekonominių sumetimų. Bet vėliau žmogų bus sudėtinga susigrąžinti, jei jis nesuras žmogiško bendravimo savo šaly, o atras – užsienio“, – aiškino S. Nefas. Galių suteikimo ar atėmimo savivaldoms klausimas Nemažai buvo kalbėta, kiek galių turėtų turėti savivaldybės, ir beveik visi diskusijos dalyviai pripažino, kad kuo daugiau. S. Nefas sako, jog kiekviena pavesta sritis savivaldybėms bÅ«tų įkandama. Bet pasitikėjimo savivaldybės iš centrinės valdžios nesulaukia labai daug. Profesorius iškėlė klausimą, kiek buvo skirta pinigų, pavyzdžiui, savivaldybių bendruomenių stiprinimui. Pasak profesoriaus, apie 3 mln. eurų, todėl kai kuriose savivaldybėse žmogui nebuvo skiriama po eurą, kad bÅ«tų stiprinamas bendruomeniškumas. „Pinigų niekas nepragers, nepralėbaus. Žmonės darys suoliukus, sÅ«pynes, kelius tvarkys, kažkaip panaudos. Ir ką tada supras? Kad jie kažką gali ir yra reikalingi“, – mano S. Nefas. K. Tubis taip pat pastebi, kad savivaldybės neblogai tvarkosi su valdžios pavestais darbais: „Priėmus naujus įstatymus dėl šildymo kompensacijų, mes trečdaliui daugiau išmokėjom kompensacijų“, – kalbėjo AnykšÄių meras. Taip pat kaip vieną iš pavyzdžių K. Tubis pateikė ir renovacijos darbus, su kuriais savivaldybės neblogai susitvarko, todėl, jo nuomone, bÅ«tų naudinga, kad savivaldybės gautų ne tik dalį pinigų iš gyventojų pajamų mokesčio, bet taip pat ir iš pridėtinės vertės ar pelno mokesčio. „Jeigu mÅ«sų veiklos pagrindu plečiasi įmonės, įstaigos, daugiau prekių parduodama, tai galėtume gauti bent dalį pridėtinės vertės mokesčio“, – aiškino meras. MRU profesorius apibendrindamas diskusiją pastebėjo, kad visos idėjos yra geros, bet reikia, kad keistųsi supratimas, ko mes norime ir ko mes siekiame. „Jeigu galios bus perkeltos tik į centrą, niekados nepasieksim gero rezultato“, – aiškino S. Nefas. Aistė Gadliauskaitė,   http://seniunai.lt/naujienos/item/1000 Valstybės tarnybos įstatymas keliauja į Seimą Vyriausybė po diskusijų ir kelis mėnesius trukusio derinimo šiandien posėdyje pritarė Valstybės tarnybos įstatymo projektui. Nauju įstatymu siekiama modernizuoti valstybės tarnybą ir paskatinti pertvarkas, kurios per kelerius metus iš esmės pakeistų suvokimą apie valstybės tarnybą ir jos tarnautojus. Ä®statymo projekte siÅ«loma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į valstybės tarnybos sąvoką nepatenka Å«kinio ir techninio pobÅ«džio funkcijos. Be to, atsisakoma visų priemokų ir priedų, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Keičiasi ir atostogų skaičiavimo tvarka. „SiÅ«lome iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų, o koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas dėl lankstumo. Ä® pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė skirti algą iš koeficientų intervalo. Tik aukšÄiausias pareigas einantiems asmenims bÅ«tų mokama fiksuota pareiginė alga“, - sako įstatymą rengusios Vidaus reikalų ministras Eimutis MisiÅ«nas. Fiksuotos algos nustatymas leis išvengti subjektyvumo ir neskaidrumo sumokant šiems valstybės tarnautojams už darbą, taip pat nepageidaujamos neigiamos įtakos jų atliekamoms funkcijoms. Šiuo metu fiksuota pareiginė alga nustatoma valstybės pareigÅ«nams, politikams, teisėjams, prokurorams. Vietoj įstaigų skirstymo į 5 grupes valstybės tarnautojų pareiginei algai nustatyti  paliekamos 3 grupės. Ä®statymo projekte siÅ«loma visus su statutinių valstybės tarnautojų tarnyba susijusius klausimus (pavyzdžiui, priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų, atleidimo, atsakomybės ir kitas sąlygas) reglamentuoti įstatymais patvirtintuose statutuose bei Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme. Valstybės tarnautojų atrankai bÅ«tų taikomi naujausi ir moderniausi žmogiškųjų išteklių valdymo modeliai. Todėl siÅ«loma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą. Valstybės tarnautojų atranką vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. „Visi įstatyme siÅ«lomi pakeitimai paverstų valstybės tarnybą pažangia ir patrauklesne. Valstybės tarnautojai laukia teigiamų pokyčių. Seimui patvirtinus mÅ«sų parengtą valstybės tarnybos įstatymą bÅ«tų žengtas labai svarbus žingsnis modernaus valdymo link“, - įsitikinęs E. MisiÅ«nas. Ä®statymu siÅ«loma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant valstybės tarnautojų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. SiÅ«loma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siÅ«lymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Procesas bÅ«tų efektyvesnis, mažiau biurokratinis, o daugiau diskrecijos bÅ«tų suteikta tiesioginiam vadovui, kuris tiesiogiai atsako už institucijos veiklos efektyvumą. Be to, atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatant, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas galėtų bÅ«ti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės institutas. Tačiau naikinamas pareigų siÅ«lymas buvusiems valstybės tarnautojams, siekiant į valstybės tarnybą pritraukti naujus specialistus. Ä®statyme siÅ«loma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siÅ«loma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka. Dar viena naujovė – Vyriausybės įstaigų vadovai bÅ«tų laikomi valstybės tarnautojais, kuriems įvedamos kadencijos. Tai galiotų ir ministerijų kancleriams. Pakeitimai leistų vykdyti dažnesnę ministerijų kanclerių rotaciją, atleisti iš pareigų pasibaigus pirmajai kadencijai, tačiau ministerijų kancleriai galėtų dalyvauti konkurse siekiant eiti pareigas antrą kadenciją. BÅ«tų sudarytos sąlygos gerai pareigas atliekantiems tarnautojams kilti karjeros laiptais. Ä®statyme numatoma, jog Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas ir kuris yra pavaldus Respublikos Prezidentui. Kartu su valstybės tarnybos įstatymu keičiamas ir vidaus tarnybos statutas. Juo siekiama suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigÅ«nų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą. Vidaus reikalų ministerija siÅ«lo darbo užmokesčio sistemos pagrindu nustatyti vienodą darbo užmokesčio sistemą, kurią sudarytų pareiginė alga, priedai už laipsnį ir vidaus tarnybos stažą bei priemokos. Teisinis reglamentavimas nustatant ne konkrečius koeficientus, o jų intervalą, leistų lanksčiau spręsti pareigÅ«nų darbo užmokesčio didinimo problemą. “Norima padidinti kiekvienai pareigybių grupei nustatytą maksimalų galimą pareiginės algos koeficientą, kad įstaigai turint lėšÅ³ prireikus galima bÅ«tų padidinti pareigÅ«no pareiginę algą. Pagal projektą žemiausias pareigas einančio pirminės grandies pareigÅ«no pareiginė alga galės bÅ«ti padidinta iki 1000 eurų, be priedų, priemokų, be papildomo apmokėjimo už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis”, - sako E. MisiÅ«nas. Projekte siÅ«loma palikti esamą priėmimo į vidaus reikalų ministro valdymo srities statutines įstaigas tvarką: ne tik baigus statutinę profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bet ir konkurso bÅ«du. Siekiant užtikrinti, kad pareigÅ«no pareigas eitų tik atitinkamai parengti pareigÅ«nai, siÅ«loma asmenims, į vidaus tarnybą priimtiems konkurso bÅ«du, nustatyti iki 6 mėnesių stažuotę, kurią sudarytų įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiÅ«rimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Statute siÅ«loma suvienodinti centrinių statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų skyrimo tvarką. Be to, vidaus reikalų statutinių įstaigų, išskyrus centrinių statutinių įstaigų, vadovams ir pavaduotojams bus taikoma rotacija. O pareigÅ«nų kasmetinių atostogų trukmę norima susieti su ištarnautais metais.   http://seniunai.lt/naujienos/item/999 Kalėdos Trakuose: rekordinė polka su mere ir stebuklinga šokio pasaka  Antrąją Kalėdų dieną Trakuose buvo ką veikti, kad iškratytum gausių vaišių perteklių. Ä® neįprastas Lietuvos armonikierių varžytuves Užutrakio dvare pakvietė tradicinio renginio „Trakai – Kalėdų Senelių sostinė“ organizatoriai. Dvaro karietinėje ilgiausios, be pertraukos griežiamos polkos, rekordo siekė per dvidešimt Lietuvos armonikierių. Jiems dirigavo generolas – Aukštaitijos armonikierių vadas Kęstutis Kuzmickas, o varžytuves pradėjo pats Senelis Kalėda. Polka truko net 1 val. ir 40 minučių. Pirmąją polką smagiai sutrypė išskirtinė patyrusių šokėjų pora – Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir Trakų seniÅ«nas Kęstutis Vilkauskas. Abu yra šokę tautinių šokių ansambliuose ir niekados nepaleidžia progos smagiai pašokti. Jų pavyzdžiu pasekė ir kiti šokėjai, bet neatsirado nė vieno, kuris sugebėtų be poilsio atlaikyti visas varžytuves. O muzikantai puikiai atgrojo neeilinį polkos maratoną. Tuo kalėdinės linksmybės Trakuose nesibaigė. Popiet suaugę ir maži rinkosi į premjerinį spektaklį. Trakų kultÅ«ros rÅ«mų scenoje sužėrėjo šokio pasaka „Alisa stebuklų šalyje“. Spektaklį režisavo talentinga menininkė Sofiko Lavrukaitis. Publika buvo sužavėta režisierės ir jaunųjų artistų pasirodymu ir jau nekantriai laukia  naujų pastatymų. http://seniunai.lt/naujienos/item/998 Su Šventėmis http://seniunai.lt/naujienos/item/997 Rolandas Bružas „Profesijos riterio“ nominantas Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Profesijos riterio nominacija“ buvo įsteigta 2002 m. ir skiriama pagerbti iškiliausius žmones, pasižymėjusius savo profesinėje veikloje gerais rezultatais, nusipelniusius plataus pripažinimo ir pagarbos, turinčius savyje pasišventimą ir ištikimybę profesijai, aukštą profesionalumą bei profesinės garbės, etikos, supratimą, visuomeniškumą, keliančius sau aukštus asmeninės atsakomybės reikalavimus, sugebančius telkti bendram ir kilniam tikslui žmones pasižyminčius novatoriškumu bei kÅ«rybingumu. Gruodžio 15 d. vykusiame iškilmingame Lietuvos pramonininkų konfederacijos kalėdiniame vakare buvo pagerbti Profesijos riteriai, savo darbą 2017 metais skyrę aukštiems profesijos ir darbo Lietuvai idealams. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, sveikindamas Profesijos riterio laureatus, pažymėjo, jog kiekvienoje darbo ir veiklos vietoje Lietuvos idealas turi bÅ«ti svarbiausias ir vienintelis motyvas siekti aukštų rezultatų. Didžiuojamės 2017 m. Profesijos riteriais, kuriais paskelbti: Robert Šadianec, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių  valdybos  viršininkas, už ilgametį atsakingą ir sąžiningą darbą, atskleidžiant ir tiriant sudėtingiausias, didelę žalą valstybės finansų sistemai darančių nusikaltimų veikas. Ireneusz Fąfarą, AB ,,ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius, už ypatingą indėlį darbo saugos, aplinkos iniciatyvų ir renginių paramą bei organizavimą. RamÅ«nas  Miliauskas, AB ,,Achema“ generalinis direktorius, už aukštą profesionalumą, indėlį į įmonių konkurencingumo ir verslo sąlygų gerinimą. Sigitas Mičiulis,  Tauragės rajono meras, už nuopelnus Lietuvos Å«kio gerovei, investicijų pritraukimą, darbo vietų kÅ«rimą, gyvenimo lygio kėlimą rajone bei nuopelnus telkiant stiprias bendruomenes. Rolandas Bružas, Telšių savivaldybės Varnių seniÅ«nas, už aukštą profesionalumą, apskrities seniÅ«nų bendradarbiavimo, vietos valdžios ir verslo bendruomenės savitarpio supratimo bei partnerystės skatinimą. Sveikiname Rolandą. http://seniunai.lt/naujienos/item/996 Ar Lietuva girdi Nobelio premijos laureato perspėjimą? Kaskart apsilankęs Lietuvoje Nobelio ekonomikos premijos laureatas Robertas Šileris kerta iš peties: artėja pasaulinė katastrofa dėl didžiulės nelygybės. Ir skelbia kelias esmines žinias: didžiausią grėsmę ekonomikos vystymuisi kelia socialinė nelygybė; valdžia skubiai turi spręsti pajamų nelygybės problemą, kai gyvenimas gerėja ne visiems. R. Šilerio, prieš dešimtmetį tiksliai išpranašavusio pasaulinę krizę, neužliÅ«liuosi žodžiais apie augančią ekonomiką. Neapkaltinsi politikavimu ar neišmanymu. Ar Lietuva girdi Nobelio premijos laureato perspėjimą? Kodėl visų krizių našta dažniausiai tenka tiems, kurie ir kylant ekonomikai vos suduria galą su galu? O juk sunkiausia žmonėms, kurie pasirÅ«pinti savimi turi mažas galimybes. Viena iš tokių grupių – žmonės su negalia. Lietuvoje socialinis verslas – tik socialinės įmonės? Socialinė ekonomika. Socialinis verslas. Kažkas kažkur girdėta, taip? O juk socialinė ekonomika ES sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto, šioje srityje dirba daugiau kaip 11 milijonų darbuotojų. Galinga ekonominė jėga, juolab kad šiuo metu vidutiniškai kas ketvirta ES įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Lietuvoje socialinis verslas dažniausiai tapatinamas tik su socialinėmis įmonėmis, kurios įdarbina žmones su negalia ir dėl to gauna valstybės paramą. ES valstybėse narėse socialinis verslas veikia kur kas platesniame lauke. Tai ir bedarbių integracija į darbo rinką, vaikų priežiÅ«ra, paslaugos žmonėms su negalia, senjorams, vienišiems tėvams, pagalba socialiai atskirtiems žmonėms ir kaimiškoms vietovėms. Apskritai socialinės ekonomikos paskirtis – ne pelno siekimas, o socialinės paslaugos ir poreikiai, kurių, deja ir beje, negali tinkamai užtikrinti arba neužtikrina nei privatus verslas, nei valstybė ar vietos valdžia. Galima drąsiai teigti, kad socialinis verslas, kurio tikslas teikti socialines paslaugas, bet ne siekti finansinės naudos, Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Ir dažniausiai tai pavienių asmenų, aukojančių savo laiką ir lėšas, arba organizacijų iniciatyvos. Kodėl taip yra? Atsakymai pateikti dar 2015 m. Ūkio ministerijos parengtoje Socialinio verslo koncepcijoje. Valstybės pagalba teikiama tik vienam iš galimų socialinio verslo modelių – jau minėtoms socialinėms įmonėms. Kiti socialinio verslo modeliai neįteisinti. Be to, Socialinių įmonių įstatymas neatitinka Europos Komisijos kriterijų: Lietuvos socialinėse įmonėse išlieka tradiciniam verslui bÅ«dingas pelno siekis, bet pelnas nėra investuojamas į socialinių paslaugų plėtrą. Koncepcijoje paminėti ir uždaviniai: sukurti socialiniam verslui palankią teisinę aplinką bei sukurti palankią finansinę ir mokestinę paramos sistemą. Šiuo metu Seime vyksta diskusijos dėl Socialinių įmonių įstatymo pakeitimų. Siekiama, kad socialinės įmonės veiktų skaidriai, daugiau įdarbintų žmonių su didele negalia. Ir tai teisinga, sprendimų reikia. Vis dėlto priimant sprendimus reiktų devynis kartus pamatuoti, kad genint medžio šakas nebÅ«tų nukirstas ir medis. Juk tikslas yra ne tik užkirsti kelią nesąžiningiems veiksmams, bet ir sukurti naują žmonių su negalia įdarbinimo modelį visoje atviroje darbo rinkoje. Numatyti, kaip skatinti darbdavius priimti į darbą žmones su negalia. Taip pat išplėsti, įteisinti, numatyti paramą ir kitiems socialiniams verslams. Jau ir šiandien socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje – milžiniškas. Šis poreikis tik didės: visuomenė sensta. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Neįgalieji ES: ilgas kelias lygybės link Lapkričio pabaigoje Europos Parlamentas pritarė Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo rezoliucijai. ES valstybės paragintos labiau stengtis, kad žmonės su negalia galėtų aktyviai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime, o ES institucijos – pagaliau priimti Europos prieinamumo aktą. Rezoliucijoje išskirtos neatidėliotinos priemonės, kurių turi imtis Europos Komisija ir valstybės: nustatyti privalomus viešÅ³jų erdvių, ypač pastatų, prieinamumo reikalavimus; nustatyti kvotas žmonėms su negalia dirbti viešajame ir net privačiame sektoriuose; užtikrinti, kad pagalbos numeris 112 bÅ«tų visapusiškai prieinamas visiems bet kokią negalią turintiems žmonėms; užtikrinti, kad ES jaunimo programos bÅ«tų visapusiškai prieinamos neįgaliesiems; ypatingą dėmesį skirti moterims ir merginoms su negalia, nes jos dažnai susiduria su dviguba diskriminacija. Ir visa tai nelaukiant, kol bus priimti Europos prieinamumo aktas ir Antidiskriminacinė direktyva. Du esminiai ES teisės aktai, kurie svarbiausi žmonėms su negalia. Ir kurie jau ne vienerius metus yra užstrigę ES institucijose. Tokios situacijos priežastys yra aiškios: ir iš ES pramonės, ir iš valstybių narių šių teisės aktų įgyvendinimas pareikalautų nemažų finansinių įsipareigojimų. Priėmus Antidiskriminacinę direktyvą, šalys narės bÅ«tų įpareigotos imtis konkrečių veiksmų pritaikant visą aplinką, taip pat ir viešÄ…ją, neįgaliesiems. Priėmus Europos prieinamumo aktą bÅ«tų nustatyti bendri, privalomi reikalavimai pagrindiniams gaminiams ir paslaugoms. Pavyzdžiui, bankomatams ir bankų paslaugoms, kompiuteriams, telefonams ir televizijos įrangai, transportui, elektroninėms knygoms ir prekybai. Kartu su neįgaliųjų organizacijomis esu už kuo platesnį šių reikalavimų taikymą. Apie tai dar kartą diskutavome Briuselyje gruodžio 6 d. prasidėjusiame Europos neįgaliųjų parlamente. ES institucijų ir valstybių atstovams visi kartu priminėme, kad neįgaliesiems vis dar sunku įsidarbinti, kad trečdalis žmonių su negalia patiria skurdą. Skaudulių daug. Per daug. Šeimos nariams dažnai tenka sumažinti arba nutraukti profesinę veiklą ir dirbti neapmokamais slaugytojais, kad galėtų prižiÅ«rėti neįgalius šeimos narius, tarp jų – ir vaikus. ES institucijos ir valstybės paragintos greičiau įteisinti paramą neformaliems slaugytojams, kurie dažniausiai yra neįgaliųjų giminaitės moterys. Priminta ir tai, kad Europos Parlamentas yra priėmęs mano rengtą rezoliuciją, kurioje siÅ«loma kuo skubiau įteisinanti senyvų, sergančių ar neįgalių šeimos narių priežiÅ«ros atostogas. Jų metu šiems žmonėms bÅ«tų išsaugotos socialinės garantijos, o tokios paslaugos poreikiui pasibaigus jie galėtų sugrįžti į darbą. Žmonės su negalia nebetyli. Nereikalauja jokių išskirtinių sąlygų ir privilegijų. Tik lygių galimybių su sveikaisiais. Deja, reikia pripažinti: žmonių su negalia kelias lygybės link – per ilgas. Medicininis negalios modelis – jau atgyvenęs Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo rezoliucijoje pažymėta, kad valstybės turėtų atsisakyti medicininio negalios modelio, kai dėmesys sutelkiamas į neįgaliųjų ligų diagnozavimą, bet ne į aplinkos kliÅ«tis, su kuriomis jie susiduria. Toks negalios modelis – praėjusi diena. Todėl džiugina mÅ«sų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva skiriant slaugos ir priežiÅ«ros kompensacijas vertinti negalią ne tik pagal medicininius kriterijus. Tik taip, bÅ«tinai atsižvelgiant į savarankiškumą kasdienėje veikloje, bÅ«tų nustatomi specialieji žmogaus su negalia poreikiai. Džiugina ir kitos iniciatyvos socialinėje srityje: panaikinti atotrÅ«kius tarp neįgaliesiems skiriamų tikslinių kompensacijų, diskriminacines nuostatas dėl amžiaus, suteikti galimybę dėl tikslinės kompensacijos paskyrimo kreiptis ne tik neįgaliajam, bet ir jo šeimos nariams ar socialines paslaugas teikiančiam asmeniui, sudaryti galimybę teikti asmeninio asistento, slaugos, transporto paslaugas. Paskaičiuota, kad visiems šiems pokyčiams, kurie Lietuvoje numatomi 2019-aisiais (o taip norėtųsi, kad 2018-aisiais), per metus reikės papildomų 14 milijonų eurų. Ar tai dideli pinigai, sunkiai įsivaizduojama suma mÅ«sų valstybei? Tikiuosi, kad Europos Taryboje Lietuva balsuos ir už Europos prieinamumo aktą, ir už Antidiskriminacinę direktyvą, o Seimas pritars naujoms socialinėms iniciatyvoms. Juolab kad Lietuvoje žmonių su negalia integracija į visuomenę dar turi daug spragų. Viena iš tokių – teisė balsuoti per rinkimus. Jau minėtame Europos neįgaliųjų parlamente ypatingas dėmesys ir buvo skirtas žmonių su negalia galimybėms dalyvauti politiniame gyvenime – rinkti atstovus ir bÅ«ti išrinktiems. Pateikti faktai parodė, kad Lietuvoje žmonės su negalia patiria teisines, organizacines, aplinkos kliÅ«tis siekdami dalyvauti politiniame gyvenime. Paminėta ir tai, kad 2016 m. Seimo rinkimuose net 60 procentų balsavimo apylinkių nebuvo pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia. Prieš pusantrų metų, atsiimdamas ES Karolio Didžiojo premiją, popiežius Pranciškus klausė: „Kas tau nutiko, humanizmo Europa, kovotoja už žmogaus teises, demokratiją ir laisvę? (...) Turime sugalvoti naujus, labiau įtraukiančius ir sąžiningesnius ekonominius modelius, turinčius tarnauti ne saujelei, o teikti naudą paprastiems žmonėms ir visai visuomenei.“ Ir aš klausiu: kas nutinka, kad kartais ir Lietuvoje, ir visoje ES taip sunku pasirÅ«pinti tais, kuriems sunkiausia? Ar išties sunku pasirÅ«pinti? O gal sveikieji sprendimų priėmėjai per dažnai mano, kad negalia jų ir jų šeimų narių niekada neužklups? NebÅ«kime pasauliu, abejingu negaliai.   http://seniunai.lt/naujienos/item/995