Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija http://seniunai.lt/ Su Motinos diena http://seniunai.lt/naujienos/item/1053 KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS 2020 LIETUVOS MAŽOSIOMS KULTŪROS SOSTINĖMS KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS 2020 LIETUVOS MAŽOSIOMS KULTŪROS SOSTINĖMS   Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, kartu su partneriais LR kultÅ«ros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija skelbia konkursą kaimiškosioms bendruomenėms teikti kandidatus 2020 metų Lietuvos Mažųjų kultÅ«ros sostinių konkursui.  Lietuvos mažosiomis kultÅ«ros sostinėmis gali tapti  konkurso bÅ«du išrinktos Lietuvos miestelių ar kaimų bendruomenės. Konkurso metu kiekvienoje Lietuvos apskrityje kasmet išrenkama ir viešai paskelbiama viena mažoji kultÅ«ros sostinė. Lietuvos mažųjų kultÅ«ros sostinių idėja gimė 2014 m., pirmąja Lietuvos mažąja kultÅ«ros sostine tapo Naisių bendruomenė (Šiaulių r.). Penkmečio mažųjų kultÅ«ros sostinių patirtis liudija, šio vardo suteikimas skatina Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių kultÅ«rinį pagyvėjimą, regiono kultÅ«rinę plėtrą, stiprina partnerystę bendruomenėje. Konkurso tikslas – skatinti Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių kultÅ«rinį aktyvumą ir kÅ«rybingumą, įtraukti į kultÅ«ros procesus visą bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą,  plėtoti kultÅ«rą ir meną, kÅ«rybines iniciatyvas, partnerystę bei kultÅ«ros paslaugų prieinamumą.   Paraiškos priimamos paštu adresu: S. Nėries g. 3, Ežerėlis LT-53390, Kauno r.  ir el. paštu lkbsajunga@gmail.com iki 2019 m. gegužės 31  d. (imtinai)   Papildoma informacija: LKBS atsakingas asmuo Jolanta Marija Malinauskaitė tel. +370 620 66223, el.p. ezereliojsuc@gmail.com   PATVIRTINTA Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos 2018 m. balandžio 16 d. visuotinio susirinkimo sprendimu. KONKURSO „LIETUVOS MAŽOJI KULTŪROS SOSTINĖ“ NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Konkurso „Lietuvos mažoji kultÅ«ros sostinė “ (toliau – konkursas) nuostatai reglamentuoja konkurso tikslą, paraiškų pateikimo tvarką ir sąlygas, vertinimo kriterijus, paraiškų svarstymo tvarką. 2. Konkurso tikslas – skatinti Lietuvos kaimo gyventojų kultÅ«rinį aktyvumą ir kÅ«rybingumą, plėtoti kultÅ«rą ir meną regionuose, bendruomenių kÅ«rybines iniciatyvas bei kultÅ«ros paslaugų prieinamumą. Lietuvos mažąja kultÅ«ros sostine gali tapti konkurso bÅ«du išrinkta bet kuri Lietuvos kaimiškoji bendruomenė, pakartotinai mažąja kultÅ«ros sostine bendruomenė gali tapti ne anksčiau kaip po septynerių metų. 3. Konkursą kasmet organizuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga (toliau – LKBS). Konkurso partneriai – Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija. 4. Konkurso metu kiekvienoje Lietuvos apskrityje kasmet išrenkama ir viešai paskelbiama viena mažoji kultÅ«ros sostinė. II SKYRIUS KONKURSO ORGANIZAVIMO, PARAIŠKŲ PATEIKIMO TVARKA IR SĄLYGOS 5. Konkurse gali dalyvauti visos Lietuvos kaimo bendruomeninės organizacijos (toliau – paraiškų teikėjai), teikdamos šiuose nuostatuose nustatytos formos paraišką. 6. Konkursas skelbiamas LKBS interneto svetainėje www.lkbs.lt. bei konkurso partnerių – Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos svetainėse. 7. Konkurso skelbime nurodoma: 7.1. konkurso organizatoriaus pavadinimas, el. pašto adresas, atsakingo atstovo vardas, pavardė, kontaktai; 7.2. paraiškų priėmimo laikas; 7.3. paraiškų pateikimo bÅ«das; 7.4. konkurso nuostatai, paraiškos forma; 7.5. kita konkurso organizatoriams reikalinga informacija. 8. Paraiškos teikiamos paštu ir elektroniniu paštu lkbsajunga@gmail.com. 8.1. paraiškos pateikimo data paštu laikoma pašto spaude pažymėta siuntimo data; 8.2. paraiškos pateikimo data elektroniniu paštu laikoma laiško išsiuntimo data. 2 9. Kartu su paraiška pateikiami dokumentai, įrodantys paraiškos teikėjo patirtį, pateikiant panašių įgyvendintų projektų sąrašÄ…. 10. Paraiškos nesvarstomos, jei jos užpildytos netvarkingai, pateiktos pasibaigus LKBS nustatytam paraiškų priėmimo laikui taip pat jeigu pateikti ne visi bÅ«tini dokumentai. III SKYRIUS PARAIŠKŲ SVARSTYMO TVARKA 11. Paraiškas svarsto LKBS tarybos patvirtinta vertinimo komisija (toliau – komisija), susidedanti iš 7 asmenų, atstovaujančių LKBS ir konkurso partnerius. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Komisijos sprendimai priimami balsuojant ir įforminami protokolu. 12. Komisijos darbui vadovauja iš komisijos narių išrinktas komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas narys. 13. Komisijos narys neturi teisės balsuoti dėl konkurso dalyvių atrankos, jeigu jis: 13.1. išrinktas į bendruomenės, dalyvaujančios konkurse, valdymo organus; 13.2. yra paraiškos teikėjų kÅ«rybinės grupės narys; 13.3. galimas kitoks viešÅ³jų ir privačių interesų konfliktas. 14. Jeigu komisijos narys prieš paraiškų svarstymą nepraneša apie privačių ir viešÅ³ interesų konfliktą bei nenusišalina nuo paraiškų svarstymo, jo balsavimas anuliuojamas. 15. Vertinimo komisijos sprendimai yra teisėti, kai komisijos posėdyje dalyvauja ne mažiau pusė komisijos narių. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Posėdyje negalintis dalyvauti komisijos narys iki posėdžio pradžios gali raštu pateikti nuomonę posėdžio darbotvarkėje numatytais klausimais. 17. Komisijos sekretoriumi skiriamas LKBS atstovas, kuris neturi balso teisės. 18. Komisijos sekretorius: 18.1. priima, registruoja gautas paraiškas ir teikia komisijai informaciją; 18.2. organizuoja komisijos posėdžius paraiškoms svarstyti, protokoluoja juos; 18.3. viešai skelbia informaciją apie konkurso rezultatus. 19. Pasibaigus konkurso paraiškų pateikimo laikui, vertinimo komisija paraiškas įvertina ne vėliau, kaip per du mėnesius. IV SKYRIUS PARAIŠKŲ VERTINIMO KRITERIJAI 19. Paraiškos vertinamos vadovaujantis šiais kriterijais: 19.1. projekto aktualumas; 19.2. projekto kokybė; 19.3. projekto veiklų ir žmogiškųjų išteklių pagrįstumas. 20. Vertinant paraiškas, prioritetai teikiami: 3 20.1. paraiškoms, skatinančioms įvairių meno ir kultÅ«ros veiklų vystymąsi; 20.2. paraiškoms, įtvirtinantiems vietos tapatybę ir įvaizdį; 20.3. paraiškoms, kurios tęsia kaimo vietovės ir regiono kultÅ«rines tradicijas bei įgyvendina naujas tradicijos įgyvendinimo veiklos formas; 20.4. paraiškoms, įtraukiantiems į aktyvią kultÅ«rinę veiklą įvairias gyventojų grupes; 20.5. projektams, stiprinantiems partnerystės tinklaveiką bendruomenėje. V SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS Konkurso rezultatai skelbiami LKBS bei konkurso partnerių interneto svetainėse.   LIETUVOS KAIMO BENDRUOMENIŲ SĄJUNGOS ORGANIZUOJAMO KONKURSO  „LIETUVOS MAŽOJI KULTŪROS SOSTINĖ 2020“ ATRANKOS   PARAIŠKA   INFORMACIJA APIE PROJEKTO VYKDYTOJĄ     Paraiškos  teikėjas (Bendruomeninės organizacijos (toliau - BO) pavadinimas)     BO įgalioto koordinuojančio asmens vardas, pavardė, pareigos, mob. tel., el. paštas     BO teisinė forma ir kodas, vadovo vardas, pavardė, mob. tel., el. paštas     Buveinės adresas (su pašto indeksu)     Telefonas     El. paštas         INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ   Projekto pavadinimas Trumpas projekto aprašymas, kuriame turi bÅ«ti nurodyta:   1. Projekto tikslai ir uždaviniai (ko siekiama įgyvendinant projektą?)   2. Projekto veiklos (kas bus daroma, kokios gyventojų grupės bus įtraukiamos į kultÅ«ros veiklą?)   3. Kaip projektas prisidės prie kaimo tapatybės / įvaizdžio kÅ«rimo?   4. Projekto partneriai ir jų veikla, atsakomybės įgyvendinant projektą?   5. Planuojamos projekto viešinimo priemonės                                   III. PRIDEDAMI DOKUMENTAI   Projekto vykdytojo patirtį kultÅ«ros ir meno projektų organizavime patvirtinantys dokumentai: 1.1. projekto vykdytojo veiklos aprašymas, .............. lapai; panašių įgyvendintų projektų sąrašas, ................ lapai; 2.   Savivaldybės, seniÅ«nijos rekomendacijos ........... lapai. 3.   Kita su projektu susijusi medžiaga, projekto vizualizacija (nebÅ«tina), ............... lapai, vnt.                   Tvirtiname, kad paraiškoje pateikta informacija yra tiksli ir teisinga.    Projekto koordinatorius                  _______________________        ______________________                                                                       Parašas                                   Vardas ir pavardė     Bendruomeninės organizacijos vadovas     ________________            ________________________                                                                       Parašas                                   Vardas ir pavardė                                      A.V. http://seniunai.lt/naujienos/item/1052 Neterškime gamtos Prisijunk prie balandžio mėnesio iššÅ«kio,- 30 dienų be vienkartinių indų Jau nuo balandžio 1 dienos, Asociacija Litdea ir Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija, kviečia jungti prie iššÅ«kio - 30  dienų be vienkartinių indų!    (Facebook: #trashtag, #30dienųiššÅ«kis) *Akcijos metu kviečiame į kavines atsinešti savo daugkartinį puodelį ar į prekybos centrus  savo maišelį ir tokiu bÅ«du kurti atsakingesnio vartojimo kultÅ«rą *Taip pat džiaugiantis pirmomis šiltomis dienomis bei iškylaujant gamtoje, pabandyti įsidėti taras, kurias vėliau galima išsiplauti ir naudoti dar kartą. *Gamta tikrai mums padėkos ateityje, jei eidami pasivaikšÄioti balandžio mėnesio kiekvieną dieną pakeltume bent po vieną šiukšlę. Kodėl,- Remdamiesi "vystymosi" paradigma gyvename beveik du kartu greičiau nei gamta gali atsistatyti. 2018 metais jau rugpjūčio 2 dieną buvome išnaudoję Žemės išteklius, kurie gali atsikurti ir likusią metų dalį gyvenome mÅ«sų vaikų ir ateities kartų sąskaita. „Ellen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad jo bus daugiau nei žuvų. Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. Ekonomikai tai atneša iki 120 mlrd. dolerių žalą. 40 proc. plastiko atgula į žemę, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių. Galiausiai tai grįžta žmogui,- jau randama mikroplastiko žuvyje, kuri yra mÅ«sų mitybos grandinėse:( Žiniasklaidoje jau mirga nuotraukos su negyvais vėžliais, žuvimis, banginiais, kurių skrandyje randama  net 20-40 kg. plastiko atliekų!!! (zr. https://www.lrytas.lt/gamta/fauna/2019/04/01/news/sardinijoje-aptikto-nugaususio-banginio-pilve-vienas-uz-kita-baisesni-radiniai-9802460/ ) Nuo 1964 m. plastiko gamyba padidėjo 20 kartų, dabar ji siekia 343 mln. tonų per metus. Iki 2050 m. plastiko bus pagaminama dar keturis kartus daugiau. Skauda dėl šios situacijos. Jausmas, kad naikiname ne tik kas aplinkui, bet ir save. Todėl LITDEA bendruomenė kviečia veikti jau šiandien!!! Šiandien ir dar bent kelias savaites pabandyti savo elgesiu liudyti, kad galime gyventi be vienkartinių pakuočių, kavos vienkartiniuose puodeliuose, be papildomo maišelio parduotuvėje.... Akcijos koordinatorius: Asociacija Litdea: info@litdea.eu tel.865502233 Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija http://seniunai.lt/naujienos/item/1051 LSSA Valdybos posėdis Kovo 21 d. Kėdainių miesto seniÅ«nijoje vyko LSSA valdybos posėdis. Kėdainių miesto seniÅ«nija buvo pasirinkta neatsitiktinai, šios seniÅ«nijos seniÅ«nas Valentinas Tamulis per savivaldos rinkimus buvo išrinktas Kėdainių rajono savivaldybės meru. Su šia pergale rinkimuose, atvykę kolegos jį ir pasveikino. Valdyba apsvarstė šių metų veiklos planus, pasidalino aktualia informacija apie vykstančius su savivalda susijusius procesus, apsvarstė kitus einamuosius asociacijos klausimus. Gintas Jasiulionis http://seniunai.lt/naujienos/item/1050 Nacionalinio konkurso Trečiadienis, kovo 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Lietuvos šimtmečiui skirto nacionalinio seniÅ«nijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ laimėtojus. Prezidentė globojo šÄ¯ konkursą. Pasak šalies vadovės, valstybės atkÅ«rimo šimtmetis paskatino atsigręžti į seniÅ«nijas, kurios yra arčiausiai žmogaus, geriausiai žino, ko jam reikia. Kartu tai ir proga įdėmiau pasižvalgyti ir pamatyti, kiek seniÅ«nijose vyksta visai Lietuvai reikšmingų dalykų. Šis konkursas dar kartą įrodė, kad negali bÅ«ti užmirštų, nepastebėtų vietovių, nes visur atsiranda tikrų asmenybių – žmonių, kurie imasi atsakomybės už savo bendruomenes. Šalies vadovė ypač džiaugiasi seniÅ«nijomis, kurios sugeba pasirÅ«pinti savo žmonėmis, labiausiai reikalingais dėmesio, o kartais ir pagalbos grįžti į gyvenimą. Sveikindama konkurso nugalėtojus, Prezidentė linkėjo išlikti pilietiškiems, kÅ«rybingiems ir tęsti gražius darbus, nes seniÅ«nijų lygiu vykstantys pokyčiai gražesnę, saugesnę, labiau bendruomenišką padarys visą Lietuvą. Konkursu, kuris organizuotas šimtmečio proga, siekta skatinti seniÅ«nijų aktyvumą, vienyti gyventojus pozityviai veiklai, stiprinti dėmesį socialinėms žmonių reikmėms, motyvuoti vietos savivaldą. Vienas iš vertinimo kriterijų buvo seniÅ«nijos pasirengimas spręsti socialines problemas ir įsitraukimas į kampanijos „Už saugią Lietuvą“ veiklas. Iš daugiau nei pusės tÅ«kstančio Lietuvos seniÅ«nijų paraiškas konkursui pateikė 67, laimėtojomis išrinktos 13 seniÅ«nijų. PrezidentÅ«roje vykusioje ceremonijoje apdovanotos Trakų rajono savivaldybės Aukštadvario seniÅ«nija, Šilutės rajono – Rusnės, Šakių rajono – Lukšių, Biržų rajono – Vabalninko, Joniškio rajono – Kepalių, Raseinių rajono – Betygalos, Kauno miesto – Panemunės, Marijampolės savivaldybės – Liudvinavo, Druskininkų savivaldybės – ViečiÅ«nų, Šakių rajono – GriškabÅ«džio, Lazdijų rajono – Seirijų, Kauno rajono – Zapyškio ir Jurbarko rajono Viešvilės seniÅ«nijos. Prezidentės spaudos tarnyba http://seniunai.lt/naujienos/item/1049 Gera žinoti kad mus girdi ir kad mÅ«sų darbai yra realÅ«s.   2019 m. kovo 15 d. Susisiekimo ministerijoje vyko nuolatinės Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos komisijos posėdis, kuriame dalyvavo viceprezidentas Gintas Jasiulionis. Posėdyje buvo pateikta 2018 m. Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos įgyvendinimo ataskaita, kurią pristatė Kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas. Taip pat buvo pristatyta 2019 m. Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos sąmata, bei aptarti kiti klausimai. Džiugu, kad praėjusių metų LSSA iniciatyva buvo sukurta specialioji programa, pagal kurią Savivaldybėms priklausančių žvyrkelių asfaltavimui jau šiais metais yra skirta 10 mln. eurų. Ir dar viena džiugi naujiena tai, kad prie šios iniciatyvos dar šiais metais planuoja prisijungti ir Žemės Å«kio ministerija (šiuo metu šis klausimas yra derinamas su ES institucijomis) ir dar šiais metais planuojama iš Europos Sąjungos skiriamų lėšÅ³ skirti papildomai 10 mln. eurų tų pačių, Savivaldybėms priklausančių žvyrkelių asfaltavimui. Viso, galutiniame rezultate, šiems metams turėtų bÅ«ti skirta 20 mln. eurų. http://seniunai.lt/naujienos/item/1048 Pandėlio seniÅ«no išlydėtuvės: su supamuoju krėslu, meškerimi, fotografijų paroda ir... 60 skundų Kovo 12-oji buvo Pandėlio seniÅ«no Romualdo Varaniaus darbo diena. Devyniolika metų šio krašto žmonių rÅ«pesčiais gyvenęs seniÅ«nas savo pareigas užleido Kazliškio seniÅ«nui Algirdui Kuliui, laimėjusiam konkursą Pandėlio seniÅ«no pareigoms užimti. Tiesa, A. Kulys kol kas bus, kaip pats juokavo, tik laikinai einantis pareigas: nuolatiniu seniÅ«nu jis taps tik baigus tvarkyti su priėmimu į seniÅ«no pareigas susijusią dokumentaciją. Kovo 8-ąją R. Varanius oficialiai atsisveikino su pandėliečiais. Negausiai į paskutinę seniÅ«no ataskaitą susirinkę šio miesto žmonės išlydėdami jį, plojo stovėdami. Kraštas, kurio žmonėmis didžiuojasi R. Varanius Pandėlio seniÅ«nijai vadovavo 19-ka metų. Jis niekada neslėpė, kad Pandėlio krašto žmonės – kitokie. Tam ilgametis seniÅ«nas turi paaiškinimą: Pandėlio krašte niekada nebuvo baudžiavos. Čia buvo taip vadinami laisvieji valstiečiai. O laisvė formavo kitokį charakterį. Čia niekada nebuvo dairomasi, kas ką duos – pandėliečiai visada stengdavosi užsidirbti, pasiekti patys. Derlios šio krašto žemės žemdirbiams dovanojo dosnius derlius, tad čia buvo mažiau nepritekliaus. Todėl šeimos galėjo leisti vaikus mokytis. Tad nenuostabu, kad Pandėlio kraštas mÅ«sų valstybei davė Nepriklausomybės akto signatarą Vladą Mironą, nemažai kitų žymių žmonių. Tad R. Varanius visuomet pabrėždavo, kad didžiuojasi Pandėliu ir pandėliečiais. Ir niekada nepraleisdavo progos pataisyti pašnekovą, jei šis Pandėlį pavadindavo miesteliu. „Pandėlys yra miestas“, – kategoriškai rėždavo seniÅ«nas. „Sudėtingai“ linksmi santykiai su kaimynais Pandėlio seniÅ«nas, žemaitis šyšioniškis R. Varanius garsėja savitu humoro jausmu. Rokiškio krašto žmonėms ilgam įsiminė jų linksmai „konfliktiški“ santykiai su ankstesniuoju Kazliškio seniÅ«nu Vytautu Spalgenu. Mat R. Varanius kaimyninės seniÅ«nijos ir miestelio pavadinimą buvo sulietuvinęs. „Reikia sakyti lietuviškai: ne Kazliškis, o  Ožiškis“, – vis oriai, pro Å«są šypsodamasis pajuokaudavo jis. Iš tiesų gi kaimynai, nepaisant linksmo R. Varaniaus „pašpilkavimo“, visada sutardavo draugiškai. Simboliška, kad R. Varanių poste pakeitė bÅ«tent Kazliškio seniÅ«nas A. Kulys. Šiemet užvertė skundais Paskutinioji seniÅ«no R. Varaniaus ataskaita buvo žemaitiškai konkreti, be pagražinimų ir sentimentų. Tačiau žadėjęs kalbėti trumpai, apie aktualiausias problemas: kelius, medžius, gatvių asfaltavimą ir kitus Å«kio reikalus vis primindavo pareigas perimančiam A. Kuliui: dar ir ten, ir ten reiktų tai tą, tai aną pataisyti, patvarkyti. Plika akimi matyti: seniÅ«nui rÅ«pi ir kasdieniai Pandėlio darbai, ir ateities perspektyvos. ŠykšÄiai seniÅ«nas užsiminė ir apie skaudulį – šiemet dėl jo darbų sulaukta 60 skundų. Kaip pats sako, kai kuriuose teisybės bÅ«ta, tačiau dauguma – iš nieko. Antai, vieną dieną jo tikrinti suvažiavo... net kelių rajonų aplinkosaugininkai. Pasivažinėjo po Pandėlį, patikrino, ir... išvažiavo. Ä® ataskaitą susirinkę žmonės reikalavo paviešinti „etatinių“ nepatenkintųjų pavardes. Tačiau seniÅ«nas R. Varanius atsisakė tą padaryti. Išlydėtuvėms – supamoji kėdė, meškerė  ir fotografijų paroda Pandėlio, Panemunio ir Skapiškio klebonas Albertas Kasperavičius, dovanodamas knygą apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias, seniÅ«nui linkėjo sėkmės ir prasmingų veiklų. Pasikalbėti buvo užsukęs ir ilgametis Panemunio bei Pandėlio parapijų klebonas, dabar kunigaujantis Pabiržėje, Kostas Balsys. Ir kolegos seniÅ«nai, ir Seimo narys Raimundas Martinėlis dėkojo R. Varaniui už sėkmingą ilgametį darbą. Pandėlio kultÅ«ros specialistė, ilgametė bendruomenės vadovė JÅ«ratė Bagužienė, pandėliečių vardu dėkodama R. Varaniui, prisiminė jo devyniolikos metų darbo šviesiausius epizodus. Daugelis jų užfiksuoti fotografijų parodoje, kuri buvo specialiai parengta šiai seniÅ«no ataskaitai. Pandėlio seniÅ«nijos seniÅ«naičiai dovanojo meškerę, suvainiškėnai – supamąjį krėslą. Pastarąjį R. Varanius jau sakėsi išbandęs. O štai meškerė dar tebėra su kaspinu – netoli nuo LailÅ«nų, kuriuose gyvena Varanių šeima, telkšančias Kupiškio marias dar dengia ledas. Rokiškio sirena http://seniunai.lt/naujienos/item/1047 Trys seniÅ«nijų poreikiai: daugiau valdžios, demokratijos ir pinigų Seime jau ne kartą svarstytos Savivaldos įstatymo pataisos dėl seniÅ«nų rinkimų įteisinimo nepralaužia ledų. Šiandien seniÅ«nijos yra savivaldybės administracijos padaliniai, o seniÅ«nai skiriami savivaldybės administracijos direktoriaus valdančiųjų partijų sutarimu. Nors ne kartą vykdytos apklausos rodo, kad gyventojai norėtų renkamų seniÅ«nų, Seimo narys Algis StrelčiÅ«nas, prieš metus pasiÅ«lęs nustatyti seniÅ«nų priėmimo į pareigas konkurso bÅ«du tvarką sudarant teisines sąlygas šiame procese dalyvauti ir gyventojams, sulaukė darnaus kolegų „ne“. „Ä®sivaizduoju, kad partijos norėtų tų tiesioginių rinkimų, bet šiek tiek bijo, nes jie ateityje bÅ«tų konkurencija merams. Tai tik patvirtina, kaip veša praktika į šiuos postus skirti lojalius žmones, kuriems svarbesni partijos nei gyventojų interesai“, – svarstė A. StrelčiÅ«nas. Smulkinti ar stiprinti? Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos prezidentas, Trakų seniÅ«nas Kęstutis Vilkauskas patvirtino, kad rajonuose, kur seniÅ«nijose yra po keliolika etatų, o joms patikėta daug funkcijų ir galimybė savarankiškai valdyti finansus, patenkintos ir bendruomenės, visuomeninės organizacijos, nes jaučia didesnę paramą, ir gyventojai, nes paslaugos teikiamos efektyviau. „Bet taip pažangu ne visur. O teisės aktai valstybėje dažniausiai kuriami pagal blogus pavyzdžius“, – apgailestavo K. Vilkauskas. Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija turi poziciją dėl seniÅ«nų rinkimo – pasak K. Vilkausko, seniÅ«nai, jau susitaikę ir su penkerių metų kadencijos įvedimu, nors tai demotyvuoja gerai dirbančius ir gyventojų palaikomus žmones, nebijotų ir bÅ«ti renkami. Bet tada šalia jų – vykdomosios valdžios – turėtų atsirasti ir atstovaujamoji – prie seniÅ«nijos renkamos tarybos. Lenkijoje veikianti į mÅ«sų seniÅ«nijas panaši struktÅ«ra – gminos (valsčiai) – yra visiškai savarankiška, turi biudžetą, tarybas, burmistrus, valdo žemę ir renka mokesčius – taip atsiranda žemiausios pakopos savivalda. K. Vilkauskas abejoja, ar vertėtų Lietuvoje padaryti naujas mažas 455 savivaldybes: „Gal verčiau stiprinti dabartinių seniÅ«nijų savarankiškumą, kartu efektyviau įtraukiant žmones?..“ A. StrelčiÅ«nas pabrėžė, kad dviejų pakopų sprendimas yra ir brangesnis: „Bet gal reikės ir tai pasiÅ«lyti. O jei nepraeis – bus laikas įvardyti, kad jie viena šneka, o kita daro.“ Parlamentaras mini ir kitą aplinkybę – seniÅ«nijų steigimas kol kas nė nėra privalomas, tai numatanti pataisa Seimo komitetuose turėtų bÅ«ti svarstoma pavasarį, o tokiai savivaldos decentralizacijai vis dar nepasirengę Panevėžys, Klaipėda, Neringa. Miestuose ir kaimuose – skirtingos funkcijos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete kol kas kalbama apie seniÅ«nijų galių stiprinimą. SeniÅ«nų asociacijos prezidento nuomone, tai pasiekti leistų trys esminės korekcijos: vidinė savivaldybių decentralizacija, tikslus miesto ir kaimo seniÅ«nijų funkcijų išdėstymas bei atskyrimas ir ilgalaikė savivaldos strategija. Anot K. Vilkausko, planuojant vidinę savivaldybių decentralizaciją reikia laikytis subsidiarumo principo ir, pavyzdžiui, nustatyti, kad kiekvienoje savivaldybėje ne mažiau kaip 10 proc. biudžeto tektų seniÅ«nijų reikalams. Ir tos lėšos pirmiausia bÅ«tų ne seniÅ«nijos administraciniam aparatui išlaikyti, o bendruomenės interesams tenkinti. Dabar norma yra seniÅ«nijų reikalams skirti nuo 0,2 iki 14 proc. Ten, kur dalis didesnė, rezultatai, kaip patikino K. Vilkauskas, visai kitokie: „Jos turi didesnes galimybes mąstyti strategiškai, prisitraukti investuotojų, dirbti su didesniais projektais. Svarbus ir kasdienis aplinkos tvarkymas, paslaugų teikimas arba jų kontrolė kartu su žmonėmis – pabrėžiu, kartu su žmonėmis. Nes kai neturi ką paskirstyti, nepritrauki ir žmonių. Kai gyventojai negali nei pareikšti nuomonės, nei priimti sprendimų, tai ir išvažiuoja svetur – jaustis reikalingiems yra labai didelė vertybė šiais laikais.“ Galvojant apie nedidelių kaimiškųjų ir kelias dešimtis tÅ«kstančių gyventojų turinčių miesto seniÅ«nijų veiklą, svarbu numatyti konkrečiam rajonui aktualias funkcijas – kad jos atlieptų žmonių lÅ«kesčius. „Kaimų seniÅ«nijos turi kitokias užduotis nei miestų. Pirmosios daugiau susijusios su bendruomeninėmis organizacijomis ir gyvenimo kokybės gerinimu. Čia seniÅ«nas yra tikrasis bendruomenės telkėjas, investicijų planuotojas, tikras Å«kininkas. Tad funkcijos turėtų bÅ«ti suplanuotos pagal gyventojų skaičių, teritorijos plotą, ir tam skirta pinigų. O ne tiesiog numesta funkcija be išteklių“, – pabrėžė K. Vilkauskas. „Gera valdžia – maža valdžia“ Vilniaus mieste yra 21 seniÅ«nija, kuriose dirba iš viso 69 žmonės: šešiose po keturis (su seniÅ«nu), likusiose – po tris. Pagrindinės trys veiklos kryptys: teritorijos priežiÅ«ra, gyventojų aptarnavimas (gyvenamosios vietos deklaravimas ir pažymos, prašymai, skundai) ir bendruomeninės veiklos organizavimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pripažįsta, kad stiprėjančios bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos daro didelę įtaką savivaldai veikdamos seniÅ«nijų teritorijose. Kai kuriose seniÅ«nijose bendruomenės lyderis stipresnis nei seniÅ«nas, bendruomeninės organizacijos veikla dinamiškesnė ir tikslingesnė nei seniÅ«nijos. Todėl iššÅ«kiu tampa bendruomenių ir seniÅ«nijos sinergija, jos tikslas – sudaryti galimybes aktyviems nariams kuo labiau įsitraukti į bendrus sprendimus. SeniÅ«nijų veiklai kasmet Vilniaus miesto savivaldybės biudžete skiriama ne mažiau kaip 1 proc. lėšÅ³. 2018 m. tai buvo 723,4 tÅ«kst. eurų. Iš jų 60,9 tÅ«kst. eurų – kultÅ«rinės veiklos plėtrai (nedideliems renginiams), likę 662,5 tÅ«kst. – smulkiems seniÅ«nijų teritorijos priežiÅ«ros ir atnaujinimo darbams (lėšos seniÅ«nijoms paskirstomos atsižvelgiant į teritorijos dydį, gyventojų skaičių, viešÅ³jų erdvių plotą). P. Poderskis patenkintas savo įvestomis permainomis – 2018-aisiais Vilniui dešimčia kartų padidinus seniÅ«nijoms skirtą aplinkos tvarkymo biudžetą, jos galėjo padaryti daug smulkių darbų. Sostinės administracijos vadovas tvirtina labai palaikantis decentralizuoto valdymo idėją – „gera valdžia yra maža valdžia“. Tad toks seniÅ«nijų įveiklinimo modelis bus išlaikytas ir šiemet, o apie pertvarkas galvojama ir toliau. „Man atrodytų idealu pertvarkyti savivaldybę taip, kad atsirastų dveji rÅ«mai. Vilnius jau priaugo turėti renkamus tarybos narius ir seniÅ«nus. O seniÅ«nijų turi bÅ«ti daugiau ir jos turi bÅ«ti proporcingo dydžio, kad seniÅ«nai galėtų smarkiau administruoti Å«kį savo teritorijose, turėtų specialistų, priežiÅ«ros, pirkimo ir projektų vadovų, – aiškino P. Poderskis. – Tada reikėtų rinkti mažiau tarybos narių ir jiems visiems mokėti kaip vicemerams, kad daugiau dirbtų. Nes dabar Kazlų RÅ«da turi 21 tarybos narį, Vilnius – 51, o kai kyla klausimas, kas taryboje atstovauja Žvėryno gyventojų interesams, paaiškėja, kad niekas...“   Rusnė Marčėnaitė   http://seniunai.lt/naujienos/item/1046 Idėjas paversti kÅ«nu – vietos lyderių ir visos bendruomenės darbas Beveik tris dešimtmečius gyvename demokratinėje valstybėje. Prieš penkerius metus buvo pakeisti įstatymai ir suteikta teisė tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybų narius, bet ir miestų bei rajonų merus. Pirmieji tiesioginiai mero rinkimai 2015 m. buvo tarsi brandos testas visuomenei. Deja, mÅ«sų bendruomenė galimybe išreikšti savo valią pasinaudojo labai pasyviai – pirmajame ture dalyvavo 47,17 proc., antrajame – 38,73 proc. rinkėjų. Toks abejingumas aiškinamas tuo, kad dar nesuprantame, jog dalyvaudami savivaldos rinkimuose piliečiai patys priima savo rajono ar miesto ateitį lemiančius sprendimus. Nors 80 proc. problemų sprendžiama savivaldybėse, gyventojai labai pasyviai dalyvauja tvarkant vietos reikalus, nes daugelis nežino savo, kaip vietos gyventojo, teisių, o vietos valdžia neskuba skatinti žmonių įsitraukti į savivaldos veiklą. Viešojoje erdvėje vyksta daug diskusijų apie prezidento ir parlamento rinkimus, o savivalda palikta podukros vietoje. Politinėms partijoms savivalda įdomi tik kaip turnyro lentelė, kuria jie gali pasidemonstruoti, kiek mero postų ir tarybos narių vietų „paėmė“. Nekalbama su visuomene apie tai, kad kiekvieno pareiga yra dalyvauti valstybės valdyme, kuris prasideda nuo žemiausios pakopos – savivaldos. Kol kas labai gležnas ir supratimas, kad aktyviai reikšdami savo nuomonę piliečiai turi daugiau galimybių išspręsti savo problemas ir pagerinti savo pačių gyvenimo kokybę, o įsitraukę į savivaldos procesus garantuotų skaidresnius sprendimų priėmimus. Daug važinėdamas po regionus kalbuosi su žmonėmis: ką jie galvoja apie savivaldos rinkimus, kaip jie renkasi mero, už kurį ketina balsuoti, kandidatÅ«rą. Dažniausiai girdžiu tuos pačius atsakymus: „patinka-nepatinka“, „nežinau“, „o ir koks skirtumas – visi jie vienodi“. Akivaizdu, kad žmonės pavargo nuo aptakių pažadų, nes tradiciškai yra prisistatoma nieko nesakančiais gražiais šÅ«kiais ir vizijomis, bet nekalbama apie konkrečių problemų sprendimo bÅ«dus. Beje, ir pačių bendruomenių lÅ«kesčiai nėra konkretÅ«s. Periferijoje vis dar laukia ateinančių stebukladarių, kurių investicijos išspręs visas problemas: dings nedarbas, pakils atlyginimai, atsiras naujų darbo vietų, miestas taps traukos centru išvažiavusiems. Bet joks pranašas, atėjęs į rajoną ar miestą, jų problemų neišspręs. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors atvažiavęs „iš šono“ galėtų tiksliai nurodyti judėjimo kryptį. Daug kas yra pačių žmonių rankose. Aš įsitikinęs, kad kiekviename mieste yra žmonių, kurie gali sukurti ir padaryti daugiau, nei daroma dabar. Rajonuose matome nemažai žmonių, gebančių tvarkytis savo Å«kiuose, bet bendruomenės lygmeniu, kur turi koncentruotis visa judėjimo jėga, procesai dar yra brendimo stadijoje. Tikiu, kad rajoną pakelti ir parodyti ateitį gali tik tikrieji rajono lyderiai, kurių yra kiekviename rajone. Jau turime rajonų ir miestų, kuriuos galime pristatyti kaip sėkmės istorijas, nes jie sugebėjo per pastaruosius 4 metus su savo tikslingai ir energingai veikiančiais lyderiais procesus pastatyti ant teisingų bėgių ir leisti jiems judėti pirmyn. Nėra paslapties – tai daro lyderiai, kurie mato toliau už horizonto ir nebijo priimti sprendimų. Lyderiai, kurie geba pamatyti savo ir savo bendruomenės stipriąsias ir silpnąsias puses bei savo energija užkuria žmones veikti kartu. Labai svarbu pagalvoti, ar žmogus, už kurį ketinama balsuoti, gebės užtikrinti pačios savivaldos institucijų efektyvią veiklą, suburti aplink save profesionalus ir jiems suformuluoti tikslus, kuriuos bÅ«tina pasiekti. Kalbėdami apie rajono ar miesto ateitį neturime pamiršti vietinės valdžios kompetencijų ir gebėjimų stiprinimo klausimų. Miesto ateitis stipriai priklauso nuo to, ar savivalda geba efektyviai dirbti, o tai viena iš privalomųjų sąlygų miestui klestėti. Gebėjimas išnaudoti technologinius pokyčius, kurie siÅ«lo labai daug naujų IT sprendimų, ir juos taikyti savo darbe, kad savivalda priimtų greitus ir kompetentingus sprendimus. Technologijos dabar yra proveržio galimybė kiekvienam miestui ir rajonui. Skaitmenizuoti paslaugas yra vienas iš svarbiausių dalykų, nes tai užtikrina efektyvų veikimą ir kokybę. Kai kalbame apie bÅ«tinas sąlygas regionų klestėjimui, visada minime verslo paslaugų ir infrastruktÅ«ros gerinimą – dėmesys šiems klausimams turi bÅ«ti nuolatinis. Dabar tradiciškai didelį dėmesį skiriame užsienio investicijoms, bet pamirštame vietinį verslą, o juk labiausiai už savo regioną serga tie, kurie čia gimę ir užaugę, kurie čia augina savo įmones, turi glaudų ryšÄ¯ su žmonėmis. Dėmesys lietuvių įmonėms rezultatą gali duoti kur kas greičiau. Svarbu nepamiršti, kad jokie pokyčiai nevyksta be verslo, švietimo ir savivaldos bendradarbiavimo. Jeigu norime išlaikyti tempą ir lyderiauti, bÅ«tina žengti koja kojon su pokyčiais, o tai įmanoma tik turint efektyviai veikiančią žmonių perkvalifikavimo ir kompetencijų atnaujinimo sistemą, rajono ar miesto interesus atliepiantį švietimo įstaigų tinklą. Akivaizdu, kad dabartinių technologinių pokyčių eroje visi turime keistis, matyti, kas vyksta aplink mus ir pasaulyje, priimti pokyčius, prisitaikyti prie jų, o ne kovoti su jais. Lyderiai turi paaiškinti žmonėms pokyčių svarbą taip, kad žmonės suvoktų, kodėl reikia keistis ir kodėl negalima tiesiog sėdėti ir laukti, kol kažkas jais pasirÅ«pins. Atliepimas pokyčiams ir vietos lyderių gebėjimas pritraukti veiklių ir kÅ«rybingų žmonių gali duoti neįtikėtinų rezultatų. Šiandien žmonės juda ten, kur yra sąlygos veikti, kur sukurta kÅ«rybinga aplinka. Svarbiausia yra aplinka ir sąlygos veikti, o ne geografinė nuoroda, nes šiandieninės komunikacijos leidžia gyvenant bei dirbant kad ir atokiausiame Lietuvos kampelyje siÅ«lyti savo produktus ir paslaugas visam globaliam pasauliui. Žmonių, turinčių idėjų, yra, tik reikia sukurti ekosistemą jiems pritraukti. Dažnai mes pamirštame, kad po stovinčiu akmeniu vanduo neteka. Kad vienas ar kitas rajonas ar miestas pasidarytų kažkam įdomus – visų pirma vietos lyderių ir ten gyvenančių žmonių rÅ«pestis. Turime suprasti, kad niekas neatvažiuos, nepaklos idėjų ir investicijų po kojomis. Patys lyderiai turi medžioti investuotojus, kÅ«rybingus žmones, įveiklinti vietos bendruomenes. Klausimas, kaip idėjas paversti kÅ«nu, yra visos bendruomenės darbas. Už bendruomenę niekas nenuspręs, ką daryti. Galimybių yra labai daug, tik reikia atsisakyti inertiškumo ir pagaliau žengti keletą pirmų žingsnių – ateiti balsuoti, kritiškai įvertinti iki šiol nuveiktus darbus. Paradoksalu, bet turime ne vieną ir ne du vietos lyderius, kurie savo postuose išbuvo vos ne ketvirtį amžiaus, o rezultatas? Kaip skelbia Vilniaus politikos analizės instituto savivaldybių gerovės indeksas, ilgaamžius merus turinčios savivaldybės užima 20 paskutinių indekso vietų. O kas gali pakeisti šią situaciją? Tik patys gyventojai, atsisakę inertiškumo ir baimės, kad gali bÅ«ti dar blogiau. Visi žinome posakį, kad jeigu svajoji laimėti milijoną, reikia bent jau nusipirkti loterijos bilietą. Taigi, jei nori permainų savo mieste ar rajone, pirmiausia ateik balsuoti, kritiškai įvertink kandidatų pažadus ir galimybes. O svarbiausia – ir po rinkimų neužsidaryk savo kieme. Nėra nieko pavojingesnio už bendruomenės abejingumą ir pasyvumą, nes tai griauna mÅ«sų demokratiją iš vidaus. Juk jeigu į rinkimus ateina mažiau nei pusė rinkėjų, tai reiškia, kad valstybės likimą sprendžia mažuma, o valdžiai sukuriame prielaidas manyti, jog su piliečiais galima nesiskaityti. Robertas Dargis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.   http://seniunai.lt/naujienos/item/1045 Su švente Mieli seniÅ«nai ir seniÅ«nijos darbuotojai.Nuoširdžiai sveikinu su Valstybės atkÅ«rimo  diena. Savo kasdieniniais darbais  įprasminame mÅ«sų valstybės ir savo krašto žmonių ateitį. BÅ«kime vieningi,gerbkime vienas kitą ir mylėkime savo tėvynę.   LSSA prezidentas Kęstutis Vilkauskas http://seniunai.lt/naujienos/item/1044 SeniÅ«nė Dalia Janulienė konkurso ,,Mano šeimos Kūčios" nugalėtoja. Lietuvos nacionalinis kultÅ«ros centras užbaigė konkursą ,,Mano šeimos Kūčios" ir paskelbė nugalėtojus. Geriausiai ir išmaniausiai Kūčių tradiciją filmuotoje medžiagoje įamžino Rokiškio kaimiškosios seniÅ«nijos seniÅ«nė Dalia Janulienė. Šio kunkurso dalyvei skirtas prizas. Dalios pateikta medžiaga bus panaudota tradicijai pristatyti UNESCO. Sveikiname Dalią ! http://seniunai.lt/naujienos/item/1043 Parlamentinių partijų lyderiai: savivalda atsidÅ«rusi kryžkelėje Regioninė politika – vis dar viena klampiausių viešojo gyvenimo sferų, kurioje murkdosi tiek vietos politikai, tiek centrinė valdžia. Gąsdina ne tik socialiniai ir ekonominiai jų skirtumai, bet ir nemažėjanti vidaus ir tarptautinė emigracija. Apžvalgininkai žeria kritiką už regioninę politiką atsakingoms institucijoms: investicijų pritraukti nepavyksta, susigrąžinti išvykusiųjų taip pat, nėra parengtas naujausio strateginio dokumento – Baltosios knygos įgyvendinimo priemonių planas, vis dar nėra aišku, kokią regionų viziją yra siekiama įgyvendinti. „Kritikai turi pagrindo teigti, kad veiksmingai veikiančios regioninės politikos Lietuvoje nėra, – debatus pradėjo jų moderatorius BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis. – Turėdami šÄ¯ kontekstą, girdime labai skirtingas žinias: vieni kalba apie regionų gaivinimą, apie penkis, dešimt regionų centrų arba apie neišvengiamą dviejų su pusę miestų Lietuvos ateitį.“ Daugiau galios savivaldai Politikos stebėsenos tinklo „Žinau ką renku“, kampanijos „Man ne dzin“, visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ ir Nacionalinės NVO koalicijos organizuojamuose priešrinkiminiuose parlamentinių partijų lyderių debatuose svarstyta, kuria kryptimi eis Lietuvos miestai ir miesteliai bei kokią regioninės politikos kryptį siÅ«lo partijos, kaip regionuose dirbtų jų kandidatai. Regioninė politika – vis dar viena klampiausių viešojo gyvenimo sferų, kurioje murkdosi tiek vietos politikai, tiek centrinė valdžia. Gąsdina ne tik socialiniai ir ekonominiai jų skirtumai, bet ir nemažėjanti vidaus ir tarptautinė emigracija. Apžvalgininkai žeria kritiką už regioninę politiką atsakingoms institucijoms: investicijų pritraukti nepavyksta, susigrąžinti išvykusiųjų taip pat, nėra parengtas naujausio strateginio dokumento – Baltosios knygos įgyvendinimo priemonių planas, vis dar nėra aišku, kokią regionų viziją yra siekiama įgyvendinti. „Kritikai turi pagrindo teigti, kad veiksmingai veikiančios regioninės politikos Lietuvoje nėra, – debatus pradėjo jų moderatorius BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis. – Turėdami šÄ¯ kontekstą, girdime labai skirtingas žinias: vieni kalba apie regionų gaivinimą, apie penkis, dešimt regionų centrų arba apie neišvengiamą dviejų su pusę miestų Lietuvos ateitį.“ Daugiau galios savivaldai Politikos stebėsenos tinklo „Žinau ką renku“, kampanijos „Man ne dzin“, visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ ir Nacionalinės NVO koalicijos organizuojamuose priešrinkiminiuose parlamentinių partijų lyderių debatuose svarstyta, kuria kryptimi eis Lietuvos miestai ir miesteliai bei kokią regioninės politikos kryptį siÅ«lo partijos, kaip regionuose dirbtų jų kandidatai. Lietuvos liberalų sąjÅ«džio lyderis Eugenijus Gentvilas sakė, kad didžiausią dėmesį jau šiuo metu reikia skirti realių galių savivaldai suteikimui. „Be realios savivaldos realizuoti regionų politiką praktiškai neįmanoma, – pabrėžė E. Gentvilas. Regionai esą patys turi suprasti savo poreikius. Tai leistų kalbėti apie efektyvesnį lėšÅ³ panaudojimą. Jis neatmetė galimybės, kad didesnis dėmesys galėtų bÅ«ti skirtas privačioms iniciatyvoms savivaldybėse vystyti. Net jei kalba suktųsi apie švietimo ar sveikatos priežiÅ«ros įstaigas. „Paslaugų teikimo ir efektyvumo problemos gali bÅ«ti sprendžiamos dviem bÅ«dais. Vienas jų – perimti viską ministerijos žinion ir tikėtis, kad centrinė valdžia viską padarys teisingai. Kitas – palikti galimybę bendruomenei kurti privačias mokyklas ar sveikatos priežiÅ«ros institucijos, kurios užtikrintų kokybę“, – sakė liberalų sąjÅ«džio vadovas. Pirmąjį, jo teigimu, ypač mėgsta dabartinė valdžią, o antrojo nemato. Panašaus pobÅ«džio situacija esą yra susidariusi ir su savivaldybės valdomomis įstaigomis. Jos, E. Gentvilo teigimu, trukdo kurtis privačiam verslui, galinčiam įdarbinti du ar tris darbuotojus, stabdo investicijas į regionus. Svarbus dėmuo – seniÅ«nijos Lietuvos lenkų rinkimų akcija-KrikšÄioniškų šeimų sąjungos atstovės Ritos TamašÅ«nienės teigimu, šiuo metu savivaldoje susidariusi situacija yra gėdinga. „Mes kalbame apie mistinius regionus, kurių praktiškai nėra“, – sakė R. TamašÅ«nienė. Jos nuomone, savivaldos teisės turi bÅ«ti stiprinamos ne tik ES paramos įsisavinimo kontekste, virtusio kone regioninės politikos svarbiausiu principu. Savivaldybėms apskritai turi bÅ«ti suteikiamas didesnis finansinis savarankiškumas, nes jos geriausiai žino gyventojų poreikius. Ji taip pat pažymėjo, kad ne gana stiprinti tik savivaldybių tarybas bei administraciją, daugiau galios turi bÅ«ti suteikiama ir seniÅ«nijoms. Jos esą – įrankis įgalinti ir stiprinti bendruomenę. JI pateikė pavyzdį su mokyklų pastatais, atkreipdama dėmesį, kad neretai juose ne tik vyksta pamokos vaikams, bet ir yra buriama bendruomenė kultÅ«rinei, socialinei ar kito pobÅ«džio veiklai. Dėl šios priežasties yra klaidinga savivaldos kasdienybę matuoti tik ekonominiais rodikliais. Problema Vilniuje? Tuo tarpu Lietuvos valstiečių žaliųjų partijos atstovas Tomas Tomilinas pastebėjo, kad didžiausios problemos prasideda bÅ«tent Vilniuje, kai nedera už skirtingus dalykus atsakingų ministerijų požiÅ«ris. „Kai nėra atsakymo parlamente, savivalda nieko negali padaryti“, – gūžčiojo pečiais T. Tomilinas. Jis pastebėjo, kad dažnai apie regionus sprendžiama į juos net nenuvykę. Tai apsunkina regioninę politiką ir jos plėtrą. Debatų moderatorius uždavus klausimą apie ministerijų perkėlimą iš sostinės į regionus, pasipylė kritika valdančiosios daugumos pažadams iškelti valstybės institucijas į jose dirbantiems specialistams reikalingos infrastruktÅ«ros negalinčius pasiÅ«lyti regionus.  G. Paluckas pastebėjo, kad valstiečiai centralizuoja regionų valdymą įvairias šalia ministerijų veikiančias institucijas, pavyzdžiui, regioninius Valstybinės mokesčių inspekcijos padalinius perkeldama į apskričių centrus ar sostinę. „Kai valstybė viena ranka traukia darbo vietas iš regionų, o kita ranka perkelia ministeriją į Kauną, tai man atrodo truputį nelogiška“, – sakė socialdemokratų lyderis. http://seniunai.lt/naujienos/item/1042 Pasitarimas Seime VVS komitete Sausio 24 dieną LSSA valdybos nariai buvo pakviesti į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybės komitetą pasitarimui dėl LR Vietos savivaldos įstatymo tobulinimo. Šis Komitetas 2019 m. pavasario sesijos metu numato inicijuoti LR Vietos savivaldos įstatymo ir esant reikalui, kitus su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektų pateikimą ir svarstymą. Siekiant dar geriau ir darniau dirbti seniÅ«nus, seniÅ«nijas, seniÅ«naičius ir bendruomenines organizacijas, užmegzti glaudesnį ryšÄ¯ tarp seniÅ«naičių ir bendruomeninių organizacijų, kaip dviejų, viena kitą papildančių seniÅ«naitijos bendruomeninės veiklos formų, taip pat sudaryti teisines ir kitas sąlygas, kad dalies viešÅ³jų paslaugų, už kurias atsako savivaldybės, teikimas bÅ«tų perduotas nevyriausybinėms organizacijoms. Pasitarime vyko "karštos" diskusijos ne tik numatytomis, bet ir kitomis, su savivalda susijusiomis temomis, kuriose aktyviai dalyvavo visi pasitarime dalyvavę LSSA valdybos nariai. http://seniunai.lt/naujienos/item/1041 Pokalbiai Seime 2019-01-10 dieną LSSA valdybos nariai  K. Vilkasuskas, V. Slabys  ir R. Bružas  susitiko su LR Seimo Pirmininko pavaduotoja Rima Baškiene ir Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininke G. Burokiene. Buvo aptartos seniÅ«nų asociacijai aktualios problemos dėl   nuo 2019-01-01 d. įsigaliojusių įstatymų pakeitimų ir  Vietos savivaldos įstatymo  tobulinimo, seniÅ«nų atliekamų funkcijų  reglamentavimo ir seniÅ«nų kadencijų atsiradimo.    Rolandas Bružas http://seniunai.lt/naujienos/item/1040 Pasitarimas Vyriausybės kanceliarijoje Sausio 7 dieną,Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Lietuvos valstybės atkÅ«rimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo Premjeras Saulius Skvernelis. Jame buvo pristatyti įgyvendinti šimtmečio programos projektai bei atliktas šimtmečio šventimo vertinimo tyrimas.Vienu iš kertinių šimtmečio programos renginių buvo įvardintas LR KultÅ«ros ministerijos inicijuotas nacionalinis seniÅ«nijų konkursas "Valstybę kuriame mes" LSSA prezidentas, komisijos narys Kęstutis Vilkauskas http://seniunai.lt/naujienos/item/1039 Sveikinimas Mieli Kolegos ,Bendražygiai, Nuoširdžiai dėkoju už bendras pastangas  ir  susitelkimą 2018 metais.MÅ«sų laukia naujos idėjos ,tęsiami darbai ir savivaldos rinkimai.Visiems sėkmingų  2019  metų .MÅ«sų asociacijos jėga Vienybėje. Asociacijos prezidentas      KęstutisVilkauskas http://seniunai.lt/naujienos/item/1038 Su Šventėmis Mielieji, Tikras džiaugsmas bÅ«ti jÅ«sų gretose.Su šventomis Kalėdomis , pailsėkite po savo sunkių darbų ir už tikrąją savivaldą!   JÅ«sų  Kęstutis Vilkauskas http://seniunai.lt/naujienos/item/1037 Skelbiamas savivaldybių gerovės indeksas: pirmauja didieji miestai ir pajÅ«rio kurortai Lietuvoje patraukliausia gyventi penkiuose didžiuosiuose miestuose, aplink juos ir pajÅ«rio kurortuose. Tuo metu net pusės Lietuvos savivaldybių gyventojai turi mažesnes galimybes gyventi saugiai, sveikai ir oriai, mokytis ir dirbti, lyginant su didžiųjų miestų gyventojais. Tai atskleidžia Vilniaus politikos analizės instituto pirmą kartą skelbiamas Savivaldybių gerovės indeksas.   Savivaldybių, per kurias eina didžiosios transporto arterijos (Via Baltika, Vilniaus - Klaipėdos greitkelis), gyventojai gyvena geriau dėl transporto srautų, investicijų koncentracijos teikiamų galimybių. Tuo tarpu  labiausiai nuo šalies centro nutolusių savivaldybių (Zarasų, Lazdijų ir Ignalinos) gyventojų gyvenimo kokybė lieka prasčiausia.   „Nors apie skirtumus tarp Lietuvos regionų kalbama dažnai, tačiau trÅ«ksta gilesnės, duomenimis grįstos, analizės, kurioje aptariama gyvenimo gerovė kiekvienoje savivaldybėje. Dažniausiai apsiribojama vien ekonominiu požiÅ«riu. Tiek visuomenė, tiek sprendimų priėmėjai jaučia pagrįstos informacijos stygių. Todėl Vilniaus politikos analizės instituto specialistai sudarė indeksą, kuris padės savivaldybėms kasmet įsivertinti gyvenimo gerovės pažangą įvairiose srityse“, - sako Virginija BÅ«dienė, Vilniaus politikos analizės instituto vadovė.   Pasak V. BÅ«dienės, kuriant nacionalinę gerovę labai svarbus visų šalies teritorijų tolygus vystymasis bei siekis sudaryti lygias galimybes gyvenimo gerovei kiekvienam gyventojui visoje šalies teritorijoje. Lietuva – maža šalis, todėl dėl regioninės atskirties gyvenimo kokybė neturėtų drastiškai skirtis, deja, skirtumai dideli. Vilniaus politikos analizės instituto sudaryto Savivaldybių gerovės indekso 2018 rezultatai gauti remiantis oficialiosios statistikos duomenimis. Indekso tikslas yra ne reitinguoti, o atlikti ilgalaikę stebėseną ir padėti šalies regionams kryptingai vystytis.   Indeksą sudaro 5 komponentų - socialinio saugumo, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo, sveikos demografijos visuma. Vilniaus institutas, siekdamas padėti gyventojams bei savivaldos ir nacionalinėms institucijoms įvertinti gyvenimo gerovės pokyčius, planuoja Savivaldybių gerovės indeksą skelbti kasmet, pridedant naujų aktualių komponentų.   Savivaldybių gerovės indeksas bus pristatytas š. m. lapkričio 12 d. 14 val. konferencijų salėje (Didžioji g. 5, IV aukštas).   Indekso metodologiją pristatys Vilniaus instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas, įžvalgomis apie regioninės politikos prioritetus ir stebėsenos svarbą dalinsis MRU Viešojo administravimo instituto direktorius Andrius Stasiukynas; apie savivaldybių galimybes gerinti gyvenimo kokybę diskutuos Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė,  Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.  Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Tautvydas Tamulevičius pasidalins apie bendruomenės įtraukimo svarbą, o Lietuvos kultÅ«ros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza bei Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė aptars „pilkąsias“ statistinių duomenų pagal savivaldybes prieinamumo zonas. Diskusiją moderuos VPAI direktorė Virginija BÅ«dienė.     Daugiau informacijos: RÅ«ta Svarinskaitė, Gero valdymo programos vadovė Tel.: 8612 91367 El. paštas: ruta.svarinskaite@vilniusinstitute.lt     http://seniunai.lt/naujienos/item/1036 Padėkos renginys Vyriausybėje   Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis į Vyriausybės rÅ«mų Didžiojają salę sukvietė  seniÅ«nijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ finalinio nugalėtojus seniÅ«nus ir seniÅ«nijų atstovus. Ministras Pirmininkas: „Dažnai lankydamasis mÅ«sų krašto miestuose ir miesteliuose, į Vilnių parsivežu ne tik sprendimų reikalaujančių klausimų, bet ir daug žmonių nuoširdumo bei idėjų. Kiekvieno vizito metu įsitikinu, kad bendruomeniškumas – didžiausia jėga, kuri leidžia mums kurti Lietuvą tokią, kokią norime ją matyti ateityje. Nacionalinis seniÅ«nijų konkursas – puikus atspindys, kiek daug gali nuveikti seniÅ«nijos, vienydamos bendruomenes prasmingoms veikloms“,- sakė premjeras. Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, kad seniÅ«nijų bendruomenės gerbia ir puoselėja savo istoriją: statomi ir renovuojami paminklai savanoriams, išsivadavimo kovų dalyviams, tremtiniams, gaivinami tradiciniai amatai, kuriami kultÅ«rinio turizmo maršrutai, vykdomos edukacinės programos įvairaus amžiaus žmonėms. Premjeras padėkojo konkurso dalyviams už  aktyvumą ir palinkėjo sėkmės ateityje įgyvendinant  įvairius projektus. Konkursas „Valstybę kuriame mes“ yra Lietuvos valstybės atkÅ«rimo šimtmečio minėjimo programos  sudėtinė dalis.  Konkurso tikslas – sutelkti Lietuvos seniÅ«nijas kultÅ«rinėms, pilietinėms iniciatyvoms, stiprinančioms valstybingumą. SeniÅ«nijos varžosi dėl nominacijų: už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui, už tautinės savimonės puoselėjimą, už kÅ«rybiškumo ugdymą, už saugią Lietuvą. Kalbėjo asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas. Jis padėkojo Premjerui, ministrams, vertinimo komisijos nariams ir seniÅ«nams už konkurso organizavimą. Kalbėjo KultÅ«ros, Žemės Å«kio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Ministras Pirmininkas trisdešimt dvi seniÅ«nijas apdovanojo padėkos raštais. Ministrai Liana Ruokytė-Jonsson, Linas Kukuraitis ir Giedrius Siurplys seniÅ«nams įteikė  dailininkės Linos Kalinauskaitės sukurtą Šimtmečio medalius. Dalyviams grojo “SUBTILU-Z”, šoko ir dainavo  ansamblis “Lietuva” http://seniunai.lt/naujienos/item/1035 Kelių priežiÅ«ra Spalio 30 d. LSSA valdybos nariai su direktoriumi P. Gestautu lankėsi VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“ Kaune, kur juos diskusijai priėmė generalinis direktorius Darius Aleknavičius. Diskusijos metu seniÅ«nai išsakė savo pastebėjimus dėl įmonės veiklos. Direktorius pristatė reorganizacijos subtilybes. Nuo 2018 m. liepos 1 d. visas viešÄ…sias funkcijas perėmė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), turtas, tai yra keliai, buvo atskirtas nuo paslaugos. LAKD tapo užsakovu, Kelių priežiÅ«ra – vykdytoju. Gintas Jasiulionis pasiteiravo apie tvarką, kuri reglamentuoja kelių priežiÅ«rą. Direktorius paaiškino, kad yra išskirtos dvi priežiÅ«ros rÅ«šys: nuolatinė ir periodinė, taip pat, kad visi keliai yra suskirstyti į lygius. Magistraliniame 1 priežiÅ«ros lygio kelyje dirbama 24/7. Siekiant užtikrinti geresnį eismą, didelis dėmesys skiriamas prevenciniams veiksmams. Jų prižiÅ«rimų kelių ilgis yra 21000 km. Taip pat direktorius informavo, kad yra parengtas interaktyvus žemėlapis, kur visi keliai bus suskirstyti lygiais ir visi galės pasižiÅ«rėti kokio lygio kuris kelias yra. VÄ® “Kelių priežiÅ«ra” savo veikloje vadovaujasi Kelių priežiÅ«ros vadovu, kuriame yra nustatyti visi reikalavimai kelių priežiÅ«rai. Rolandas Bružas pasiteiravo ar įmonė atsižvelgia į seniÅ«nijų pageidavimus ir patarimu. D. Aleknavičius atsakė, kad jie vadovaujasi tik minėtu dokumentu, kuris yra pakankamai griežtas. LSSA prezidentas Kęstutis Vilkauskas pasiteiravo, ar derinami tam tikri pakeitimai su LAKD. Direktorius pasakė, kad visi pakeitimai valstybiniuose keliuose yra derinami su minėta įstaiga. Taip jis informavo, kad stengiasi reaguoti į ekstremalias situacijas. Direktorius pasidžiaugė, kad yra įdiegta pažangiausia pasaulyje kelių priežiÅ«ros programinė įranga, kurios pagalba bus atliekamas kelio bÅ«klės prognozavimas. SeniÅ«nai taip išsakė pastabas dėl nuovažų ir šaligatvių valymo žiemos metu, šiukšlių iš pakelių rinkimo ir pakelių šienavimo, sąšlavų prie kelio bortų surinkimo. Buvo pasiÅ«lyta peržiÅ«rėti ir nustatyti naujus šaligatvių lygius. Direktorius sakė, kad reikia kalbėtis ir su LAKD, kad viską įmanoma suderinti, tik tam reikia laiko. Jis informavo, kad lapkričio 8 d. vyks susirinkimas su regionų vadovais ir jame bus išsakyta seniÅ«nų nuomonė ir pageidavimai.   Gintas Jasiulionis http://seniunai.lt/naujienos/item/1034 Biržų miesto seniÅ«nas meta pirštinę merui Vienas geriausiai vertinamų Biržų valstybės tarnautojų ryžosi išbandyti jėgas tiesioginiuose mero rinkimuose. Dėl to jis „nusimetė“ kone dešimt metų nešiotą kregždutėmis dekoruotą konservatorių partijos rÅ«bą ir galbÅ«t tikisi jį pakeisti žaliu „valstietišku“ apsiaustu. Jau visą vasarą sklandė žinia, kad Biržų miesto seniÅ«nas Vytas Jareckas galvoja apie kandidatavimą į savivaldybės merus pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Tačiau tokią informaciją tarsi pridengė konservatorių partijos ir mero laikysena. Savo kandidate į merus partija patvirtino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikšÄionių demokratų (TS–LKD) Biržų skyriaus pirmininkę, mero pavaduotoją Irutę Varzienę. Ji ir meras Valdemaras ValkiÅ«nas pagal galimybes darė viską, kad tik miesto vaizdas gerėtų. Taip buvo kuriamas ir įvaizdis rÅ«pestingo miesto šeimininko V. Jarecko, kuris pajuto, kad konservatorių partijoje jam per ankšta, o seniÅ«nijos lubos – per žemos. Pirmadienį V. Jareckas įteikė prašymą dėl narystės nutraukimo TS–LKD partijoje. Šis žingsnis daugelio jau nenustebino. Aiktelėti iš netikėtumo privertė tik kalbos apie galimą V. Jarecko pasirinkimą mero posto siekti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pagalba. Apie susidariusią situaciją „Šiaurės rytai“ kalbino V. Jarecką, mero pavaduotoją I. Varzienę, Seimo narį, LVŽS Biržų skyriaus pirmininką Audrį Šimą.  Viename avilyje ankšta V. Jareckas patvirtino įteikęs prašymą nutraukti narystę TS– LKD partijoje. Šios partijos nariu jis tapo atsisakęs narystės Lietuvos socialdemokratų partijoje, kai jos Biržų skyriui vadovavo Regimantas Ramonas. Ä® TS–LKD V. Jareckas įstojo, kai partijos Biržų skyriui vadovavo Ramunė Čigienė. Biržų miesto seniÅ«nu tapo 2012 metais – tuomet rajono savivaldybės mere buvo konservatorė I. Varzienė. Ä® Biržų miesto seniÅ«no postą konservatorius (dabar jau buvęs) atėjo iš Nemunėlio Radviliškio seniÅ«nijos vadovo pareigų. V. Jareckas neslepia, kad apie galimybę siekti mero posto galvojęs jau seniau. – Tačiau iš partijos nesitraukėte ir apie tai skyriaus vadovybės neinformavote? – Iš partijos delsiau išeiti, tarsi kažko laukdamas. – Ar jums buvo siÅ«loma galimybė tapti konservatorių partijos kandidatu į mero postą? – Deja, pasiÅ«lymo nebuvo. O pats siÅ«lytis pasikuklinau. Keliems partiečiams buvau užsiminęs, kad gal kandidatuoti į merus bandysiu pats. Tiesa, tame susirinkime, kur buvo balsuojama už partijos skyriaus keliamą kandidatą į merus, aš nebuvau. – Kas padėjo galutinai apsispręsti siekti mero posto? – Paskatino žmonių pasitikėjimas, raginimas, kad reikia pabandyti. – Ketinate savarankiškai kelti savo kandidatÅ«rą? – Tam reikia komandos, kurios kol kas neturiu. Reikia ir rėmėjų. – O Lietuvos liberalų sąjÅ«džio Biržų skyrius paramos nesiÅ«lė? – Ne, buvo tik šiaip pasikalbėjimai su Aidu Vaitkevičiumi. Daugiau pokalbių dėl kandidatavimo buvo su „zuokininkais“, jų atstove Skirmante GriciÅ«niene. Tačiau jokių konkrečių susitarimų nebuvo, tik užuominos. Ar jie turi kandidatą į merus, aš tikrai nežinau. – Kiek pagrindo turi kalbos, kad galite bÅ«ti „valstiečių“ remiamas kandidatas? – Buvo tik pokalbis su LVŽS Biržų skyriaus pirmininku A. Šimu. Tačiau jokių susitarimų tikrai nėra ir aš nenorėčiau apie tai kalbėti. – Kaip į jÅ«sų pasitraukimą reagavo TS–LKD Biržų skyriaus pirmininkė I. Varzienė? – Nemalonus pokalbis. Tačiau ką darysi, juk dvi motinėlės negali tilpti viename avilyje. Prašiau ir jos, ir mero, kad per rinkimų kampaniją nepiltume vieni ant kitų purvo. – Ar galima to išvengti, jeigu eidamas seniÅ«no pareigas jautėte ir buvusios merės I. Varzienės, ir mero V. ValkiÅ«no ypatingą paramą? Juk šitiek dėmesio iš jų negavo nė vienas seniÅ«nas. – Tačiau viskas buvo skirta bendram reikalui, o ne man asmeniškai. – Ką apie jÅ«sų ketinimą mano meras? – Prieš mėnesį su juo kalbėjau, siÅ«lė galvoti. Aš tik noriu pabrėžti, kad daugiau nesirengiu tapti jokios partijos nariu, nežiÅ«rint į tai, su kuo eičiau į rinkimus. Skyriaus pirmininkas nieko nežino? Antradienį telefonu kalbintas Seimo narys A. Šimas apie galimą „valstiečių“ paramą V. Jareckui sakė nieko nežinantis. – Ar tiesa, kad savivaldybės mero rinkimuose „valstiečiai“ kels Vyto Jarecko kandidatÅ«rą? – Kas jums tą sakė? Bent jau aš, kaip partijos Biržų skyriaus pirmininkas, nieko apie tai nežinau. – Tai gal V. Jarecko kandidatÅ«ra derinta aukštesniu partiniu lygiu? – Kokiu aukštesniu? Virš mÅ«sų – tik dangus. – Na, gal centriniuose partijos organuose diskutuojama apie galimą V. Jarecko kandidatÅ«rą? – Ne, kol kas nieko nežinau. Vertina kaip išdavystę „Šiaurės rytai“ kalbino TS–LKD Biržų skyriaus pirmininkę I. Varzienę. – Ar tiesa, kad pirmadienį sužinojote apie V. Jarecko pasitraukimą iš konservatorių gretų? – Spalio 22 dieną, prieš pat pilnatį, Vytas Jareckas įteikė prašymą išeiti iš Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikšÄionių demokratų partijos. – Galėtumėte šią naujieną pavadinti netikėta? – Paskutiniu metu nuojautų buvo, gandų buvo, pasikeitusi V. Jarecko laikysena buvo. Žmogui nepatogu, matyt, buvo, bet laukė iki paskutinės akimirkos. Nevyriška, nesolidu, manau. Bet labai patogu – spjaunu į partiją, kai jau turiu kitą kelią. Ne pirmas kartas gi. – Ar apie Biržų miesto seniÅ«no ketinimus „kelti sparnus aukštyn“ buvo kalbėta su juo pačiu? – Kalbėta buvo nemažai ir įvairiuose formatuose. Dar vasarą po K. Isako straipsnio („Šiaurės rytuose“ – red. past.) klausiau V. Jarecko, ar su niekuo jis neis į rinkimus. Sakiau, turi teisę, bet norėčiau aš, kaip skyriaus pirmininkė, sužinoti pirma. Atsakė, kad ne. Visada akcentuodavo, kad seniÅ«no darbas – jo galimybių „stogas“ ir jo išsipildžiusi svajonė. – Gal V. Jareckas pasijuto neįvertintas? – Manau, kad TS–LKD partijos Biržų skyriaus žmonės pakankamai vertino V. Jarecką, žodžiu ir raštu gyrė jo darbus. Jis buvo įtrauktas į 2016 metų Seimo rinkimų sąrašÄ…. Formuojant 2018 metų savivaldos rinkimų strategiją visiems buvo siÅ«lyta lyderystė. V. Jareckas nepareiškė noro, nedalyvavo visuotiniame susirinkime. Po to kalbėta vėl neformaliai, atvirai – jokių išdavystės ženklų nebuvo. – Biržų miesto seniÅ«nu jÅ«sų bendrapartietis tapo, kai jÅ«s vadovavote rajonui? – V. Jareckas seniÅ«nu tapo praėjusią kadenciją ir visada buvo pildomi jo prašymai – skiriama pakankamai pinigų ir žmonių miestui tvarkyti, pritariama jo idėjoms. BÅ«tent todėl ši politinė išdavystė prieš pat rinkimus yra ir skaudi, ir amorali. – Gal žinote apie V. Jarecko ketinimus? – Supratau, kad galimai eis su Valstiečių–žaliųjų sąjunga. Mane tai stulbina, vertinant „valstiečių“ dabartinį valstybės valdymą nacionaliniu lygmeniu ir prisiminus mÅ«sų rajono „valstiečių“ valdymo dešimtmečius. Ir V. Jareckas šią partiją mato kaip stipriausią jėgą?! Kas tai per jėga, kuri net savo kandidato į merus neturi? – O gal V. Jareckas yra jungiamoji jėga tarp galimų konservatorių bei „ valstiečių“ susitarimų dėl bendros politikos? Bent jau tokias įžvalgas bandė įpiršti vietos „politologai“? – Kategoriškai – ne. Jokių susitarimų. Jokio flirto. Kartojau ir kartosiu: esu komandos žmogus. Praėjusioje kadencijoje gyniau savo komandą (man ir dabar pikta, kai vis „prikimbama“ prie buvusio administracijos direktoriaus Vytauto Džėjos, kuris tikrai išmanė Å«kio reikalus). Dabartinėje koalicijoje visomis politinėmis priemonėmis mėginu išlaikyti stabilumą, kad žmonės, kurie mus rinko, nenukentėtų. BÅ«tent todėl aš nesuprantu, kokia yra V. Jarecko ideologija, vertybės, gyvenimo filosofija. Labai norėčiau, kad V. Jareckas, beveik dešimt metų buvęs TS-LKD nariu ir gavęs iš jos viską, kas įmanoma, eidamas su „valstiečiais“ viešai patvirtintų, kad jam „valstiečiai“ yra galingiausia, padoriausia, pažangiausia jėga, labiausiai reikalinga Biržams. Alfreda Gudienė  « Šiaurė rytai » http://seniunai.lt/naujienos/item/1033 Su Vietos savivaldos diena http://seniunai.lt/naujienos/item/1032 Sveikiname kolegę Dalią. Rugsėjo 27 dieną Rokiškio kaimiškosios seniÅ«nijos seniÅ«nė Dalia Janulienė Lietuvos kaimo sporto ir kultÅ«ros asociacijos “Nemunas” narių buvo apdovanota sidabro garbės ženklu “Už didelius nuopelnus vystant Lietuvos kaimo sportą”. D. Janulienė yra didelė sporto entuziastė – moteris sportą propaguoja laisvalaikiu, dalyvauja įvairiose sporto varžybose. Naujausias seniÅ«nės pasiekimas – trečia vieta Jonavoje vykusių Lietuvos seniÅ«nijų sporto žaidynių stalo teniso rungtyje. Bronzos medalį moteris iškovojo atstovaudama SK „Rokis“. Dar pernai metais Dalia Janulienė prisijungė prie Lietuvos kaimo sporto ir kultÅ«ros asociacijos „Nemunas“ tarybos – lapkričio mėnesį vykusioje konferencijoje Dalia Janulienė tapo tarybos nare. http://seniunai.lt/naujienos/item/1031 Tarptautinė konferencija Rugsėjo 21 d. LR Seime kartu su Lenkijos Respublikos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariais ir ekspertais vyko konferencija „Savivaldos savarankiškumo didinimo link – teisiniai ir praktiniai aspektai, Lenkijos pavyzdys“. Lenkijos ekspertai konkrečiais pavyzdžiais iliustravo, kaip veikia Lenkijos vietos savivaldos institucijos. Gaila, jog konferencija susidomėjo mažai savivaldybių atstovų. Jau kitą savaitę VVSK pradeda diskusijas Lietuvos vietos savivaldos klausimais, ieškosim kaip suteikti daugiau savarankiškumo seniÅ«nijojoms, kokias funkcijas joms pavesti, kaip paskatinti pilietinę visuomenę aktyviau dalyvauti vietos savivaldos veikloje. Konferencijos įrašas čia: https://www.youtube.com/watch?v=_ACmC-rZOJk http://seniunai.lt/naujienos/item/1030 LVBOS susitiko su Vidaus reikalų ministru Rugsėjo 18 dieną Vidaus reikalų ministerijoje vyko susitikimas su ministru Eimučiu MisiÅ«nu. Susitikimo su LVBOS nariais metu buvo aptartas vietos bendruomenių vaidmuo vykdant regioninę politiką, įgyvendinant BIVP strategijas bei dalyvavimą vietos savivaldos procesuose. Susitikime dalyvavo LVBOS pirmininkė Reda Kneizevičienė, LVBOS tarybos nariai RamÅ«nas Navickas, ArtÅ«ras Melianas, Vytautas Juozapavičius, Arimantas Račkauskas ir Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) dalyvaudama susitikime su Vidaus reikalų ministru pateikė šiuos pasiÅ«lymus: 1. REGIONŲ PLĖTRA Apgailestaujame, kad buvo atsisakyta esminių sprendimų Regionų politikoje. Valstybinių funkcijų ir paslaugų daugumoje regionų centruose mažinimas, diskriminuojantis trijų lygių regionuose įvedimas, didmiesčius juosiančiųjų savivaldybių sujungimo atsisakymas, savivaldybių konkurencingumo ir kitų ekonominių rodyklių vertinimo atidėjimas, realaus bendruomenių atstovavimo Regionų plėtros tarybose nebuvimas yra stabdys regionų plėtrai. Suprasdami visų šių pokyčių sudėtingumą, siÅ«lome: 1.1 Iki 2019 m. pradžios įgyvendinti numatytą bendruomenių asociacijų atstovavimą Regionų plėtros tarybose 2. BENDRUOMENIŲ INICIJUOTA VIETOS PLĖTRA LVBOS apgailestauja, kad BÄ®VP dažnu atveju, ypatingai Vilniuje ir Kaune, tapo vietos valdžios ir atskirų politikų monopolizuota programa, visiškai eliminuojant bendruomenės iš integruotos plėtros proceso. Tai įvyksta dėl to, kad nežiÅ«rint į deklaruotą trijų socialinių partnerių lygybę steigiant VVG, savivaldybė vienintelė turi monopolį nedalyvauti arba rinktis jai „patogias“ organizacijas. MÅ«sų nuomone tai iš esmės prieštarauja programos dvasiai – bendruomenių dalyvavimui. Dar daugiau – akivaizdžiai pažeidžiami dokumentuose nustatyti viešumo ir derinimo su socialiniais partneriais procesai. Todėl projektais galimai pasinaudos siauros informacija valdančios grupuotės, tikėtina, aptarnaujančius valdančius politikus. Apie ne kartą buvo informuotos įvairios valdžios institucijos. SiÅ«lome: 2.1.VRM imtis iniciatyvos koreguojant BÄ®VP įsakymą ir aprašus, nustatant privaloma konkrečios savivaldybės asocijuotų bendruomeninių organizacijų atstovų dalyvavimą VVG, nesant asocijuotoms bendruomeninėms organizacijoms – paskirtų atstovų dalyvavimą. 2.2. Nustatyti privalomą bendruomeninių organizacijų asociacijų arba paskirtų stebėtojų dalyvavimą prieš skelbiant kvietimus ir informacijos pateikimą. 3. SAVIVALDOS REFORMA LVBOS nuomonė vietos savivaldos įstatymo korekcijos yra kosmetinės ir nepasiekia keliamų tikslų. Daugkartinių diskusijų apie Lietuvos vietos savivaldos problemas vietos bendruomenių organizacijose, su nacionalinės ir vietos valdžios atstovais, mokslininkais, nagrinėjančiais savivaldos plėtros problemas, pagrindinė apibendrinanti išvada - Lietuvos vietos savivaldos sistema neatitinka šiuolaikinių realijų ir dalyvaujamosios demokratijos principų. Lietuva yra vienintelė ES valstybe, neturinti antro savivaldos lygio, todėl, dėl vietos valdžios ir gyventojų atotrÅ«kio priimant sprendimus stiprėja gyventojų nepasitikėjimas demokratiją. Neįveiklinti ir neturintys reikiamo resurso seniÅ«nai ir ypač seniÅ«naičiai jau tampa savivaldos parodija. Akivaizdus skirtumas mÅ«sų nenaudai lyginant savivaldos plėtra Lietuvoje, Lenkijoje arba Estijoje, kur žmonės yra gerokai „arčiau“ aktualių sprendimų ir dėl to yra didesnis pasitikėjimas vietos valdžia. Manome, kad bÅ«tina esminė vietos savivaldos reforma, suteikiant savivaldos teisės (tiesioginiai rinkimai, finansai ir funkcijos) seniÅ«nijoms, kartu su seniÅ«naičių tarybomis. Svarstytinas ir skirtingas didmiesčių ir mažųjų savivaldybių savivaldos modelis. SiÅ«lome: 3.1.Inicijuoti darbo grupės sudarymą esminei Vietos savivaldos reformai Lietuvoje. Tikime sulaukti konkrečių VRM veiksmų įgyvendinant mÅ«sų teiktus pasiÅ«lymus. LVBOS delegacijos vardu pirmininkė Reda Kneizevičienė http://seniunai.lt/naujienos/item/1029 Mažonų seniÅ«nijoje Rugsėjo 14-ąją jau tradicija tapusi ir kasmet vis kitoje Mažonų seniÅ«nijos vietoje rengiama šventė senjorams ir neįgaliesiems. Šiemet šventė pavadinimu ,,Draugystė jungia mus‘‘ šurmuliavo Pagramančio regioniniame parke, Pagramančio kultÅ«ros namų salėje. Septynių kaimo bendruomenių senjorai ir neįgalieji rinkosi pabendrauti, pasidalinti gerąja patirtimi, pasiklausyti meninės programos. Šventės dalyvius pasveikino Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Virginija Eičienė, Mažonų seniÅ«nijos seniÅ«nas Jonas Samoška. Renginį savo pasirodymu papuošÄ— Pagramančio pasakorė Birutė Normantienė, liÅ«dėti neleido ir Mažonų seniÅ«nijos bendruomenių muzikantai http://seniunai.lt/naujienos/item/1028 Smagiosios “ mainytuvės" Lekėčiuose   Jau antrus metus iš eilės rugsėjį Lekėčiuose gražia, bendruomeniška tradicija tampa "Smagiosios mainytuvės", kurių metu žmonės dalinasi tuo, ką turi. Kas gėles ar uogas, kas rankdarbius, avalynę, drabužius, žaislus ar net dviratukus atsigabeno į mainytuves. Rasti buvo galima visko. Renginio organizatorė Milda Ratomskienė ragino žmones nesikuklinti, o drąsiai mainytis, derėtis, nepraleisti puikios progos neišleidžiant pinigų namo parsinešti ką nors reikalingo. Pati sodybą apsisodinsiu gražiais bijÅ«nais, kuriuos mainais gavau už kilimą. Argi ne puiku! Namuose daiktų pamažėjo, o kieme žiedų tik padaugės. Mažieji mainytuvių dalyviai azartiškai mainėsi žaislais. Vienas jų garsiai džiÅ«gavo, kad užsidirbo 15 eurų, kuriuos prasmingai išleis. Tie, kurie neturėjo į ką mainytis, už simbolinę kainą daiktus įsigijo. Vadinasi, manytuvės naudingos visiems: verslumo besimokantiems vaikams, nuo daiktų gausos pervargusiems suaugusiems ir tiems, kam vis dar kažko trÅ«ksta. Lekėtiškiai gana kuklÅ«s ir nedrąsÅ«s žmonės, jiems nejauku iš namų nešti daiktus ir jais dalintis. O juk PrancÅ«zijoje tokia praktika labai plačiai taikoma. Manau, kad laikui bėgant išlaisvės vis daugiau žmonių. Viliamės, kad kitais metais bus dar daugiau "Smagiųjų mainytuvių" dalyvių. Juk dalintis taip gera ir paprasta. Vaida Brazaitienė http://seniunai.lt/naujienos/item/1027 LSSA Valdyba Punske Rugsėjo 7 dieną LSSA valdybos nariai lankėsi Lenkijoje, lietuviškame Punske. Juos ten priėmė Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas. Susitikimo tikslas buvo aptarti gerąją lenkų patirtį organizuojant savivaldą ir susipažinti su Lenkijos savivaldos teisiniu reglamentavimu. http://seniunai.lt/naujienos/item/1026 Teismas: Registrų centras turės nemokamai suteikti informaciją savivaldybei Valstybės įmonė Registrų centras turės nemokamai suteikti informaciją savivaldybei, kad ši galėtų vykdyti teisėtvarkos funkcijas, šią savaitę paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Bylinėtis su Registrų centru 2016 metais pradėjo Vilniaus miesto savivaldybė, siekusi įrodyti turinti teisę nemokamai gauti gyventojų registro duomenis, nes yra teisėtvarkos institucija. Savivaldybei laimėjus bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Registrų centras šÄ¯ sprendimą apskundė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat priėmė centrui nepalankią nutartį. „Iš dalies pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsniuose numatytas savivaldybių funkcijas šios institucijos taip pat priskirtinos teisėtvarkos institucijoms“, – rašoma teismo nutartyje. Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos, šis sprendimas nuo šiol atveria kelią visoms šalies savivaldybėms nemokamai naudotis Registrų centro duomenimis taikant administracinę atsakomybę. „Teisėtvarkos institucijomis laikytinos tos institucijos, kurios užtikrina viešÄ…ją tvarką ir saugumą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų ir yra dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešÄ…ją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones“, – BNS sakė asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius. Pasak jo, Lietuvos savivaldybės didžiąją dalį duomenų registrams pateikia pačios, tačiau už jų naudojimąsi buvo priverstos mokėti. Kai kurie politikai pastaraisiais metais ragina Registrų centrą mažinti savo paslaugų įkainius, o valstybės institucijoms suteikti teisę jomis naudotis nemokamai. http://seniunai.lt/naujienos/item/1025 LSSA darbo grupė Rukloje    Birželio 25 dieną asociacijos teisės aktų rengimo grupė buvo susirinkusi į posėdį Rukloje aptarti pastaruoju metu LR Seimo priimtų įstatymų, reglamentuojančių vietos savivaldą bei valstybės tarnybą. Teko pasidžiaugti pasiektu geru rezultatu dėl pareiginės algos koeficiento dydžio. Aptarti artimiausi veiksmai atstovaujant seniÅ«nijų ir jų darbuotojų bei gyventojų interesus. Gintas Jasiulionis http://seniunai.lt/naujienos/item/1024