Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija http://seniunai.lt/ Skelbiamas savivaldybių gerovės indeksas: pirmauja didieji miestai ir pajÅ«rio kurortai Lietuvoje patraukliausia gyventi penkiuose didžiuosiuose miestuose, aplink juos ir pajÅ«rio kurortuose. Tuo metu net pusės Lietuvos savivaldybių gyventojai turi mažesnes galimybes gyventi saugiai, sveikai ir oriai, mokytis ir dirbti, lyginant su didžiųjų miestų gyventojais. Tai atskleidžia Vilniaus politikos analizės instituto pirmą kartą skelbiamas Savivaldybių gerovės indeksas.   Savivaldybių, per kurias eina didžiosios transporto arterijos (Via Baltika, Vilniaus - Klaipėdos greitkelis), gyventojai gyvena geriau dėl transporto srautų, investicijų koncentracijos teikiamų galimybių. Tuo tarpu  labiausiai nuo šalies centro nutolusių savivaldybių (Zarasų, Lazdijų ir Ignalinos) gyventojų gyvenimo kokybė lieka prasčiausia.   „Nors apie skirtumus tarp Lietuvos regionų kalbama dažnai, tačiau trÅ«ksta gilesnės, duomenimis grįstos, analizės, kurioje aptariama gyvenimo gerovė kiekvienoje savivaldybėje. Dažniausiai apsiribojama vien ekonominiu požiÅ«riu. Tiek visuomenė, tiek sprendimų priėmėjai jaučia pagrįstos informacijos stygių. Todėl Vilniaus politikos analizės instituto specialistai sudarė indeksą, kuris padės savivaldybėms kasmet įsivertinti gyvenimo gerovės pažangą įvairiose srityse“, - sako Virginija BÅ«dienė, Vilniaus politikos analizės instituto vadovė.   Pasak V. BÅ«dienės, kuriant nacionalinę gerovę labai svarbus visų šalies teritorijų tolygus vystymasis bei siekis sudaryti lygias galimybes gyvenimo gerovei kiekvienam gyventojui visoje šalies teritorijoje. Lietuva – maža šalis, todėl dėl regioninės atskirties gyvenimo kokybė neturėtų drastiškai skirtis, deja, skirtumai dideli. Vilniaus politikos analizės instituto sudaryto Savivaldybių gerovės indekso 2018 rezultatai gauti remiantis oficialiosios statistikos duomenimis. Indekso tikslas yra ne reitinguoti, o atlikti ilgalaikę stebėseną ir padėti šalies regionams kryptingai vystytis.   Indeksą sudaro 5 komponentų - socialinio saugumo, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo, sveikos demografijos visuma. Vilniaus institutas, siekdamas padėti gyventojams bei savivaldos ir nacionalinėms institucijoms įvertinti gyvenimo gerovės pokyčius, planuoja Savivaldybių gerovės indeksą skelbti kasmet, pridedant naujų aktualių komponentų.   Savivaldybių gerovės indeksas bus pristatytas š. m. lapkričio 12 d. 14 val. konferencijų salėje (Didžioji g. 5, IV aukštas).   Indekso metodologiją pristatys Vilniaus instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas, įžvalgomis apie regioninės politikos prioritetus ir stebėsenos svarbą dalinsis MRU Viešojo administravimo instituto direktorius Andrius Stasiukynas; apie savivaldybių galimybes gerinti gyvenimo kokybę diskutuos Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė,  Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.  Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Tautvydas Tamulevičius pasidalins apie bendruomenės įtraukimo svarbą, o Lietuvos kultÅ«ros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza bei Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė aptars „pilkąsias“ statistinių duomenų pagal savivaldybes prieinamumo zonas. Diskusiją moderuos VPAI direktorė Virginija BÅ«dienė.     Daugiau informacijos: RÅ«ta Svarinskaitė, Gero valdymo programos vadovė Tel.: 8612 91367 El. paštas: ruta.svarinskaite@vilniusinstitute.lt     http://seniunai.lt/naujienos/item/1036 Padėkos renginys Vyriausybėje   Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis į Vyriausybės rÅ«mų Didžiojają salę sukvietė  seniÅ«nijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ finalinio nugalėtojus seniÅ«nus ir seniÅ«nijų atstovus. Ministras Pirmininkas: „Dažnai lankydamasis mÅ«sų krašto miestuose ir miesteliuose, į Vilnių parsivežu ne tik sprendimų reikalaujančių klausimų, bet ir daug žmonių nuoširdumo bei idėjų. Kiekvieno vizito metu įsitikinu, kad bendruomeniškumas – didžiausia jėga, kuri leidžia mums kurti Lietuvą tokią, kokią norime ją matyti ateityje. Nacionalinis seniÅ«nijų konkursas – puikus atspindys, kiek daug gali nuveikti seniÅ«nijos, vienydamos bendruomenes prasmingoms veikloms“,- sakė premjeras. Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, kad seniÅ«nijų bendruomenės gerbia ir puoselėja savo istoriją: statomi ir renovuojami paminklai savanoriams, išsivadavimo kovų dalyviams, tremtiniams, gaivinami tradiciniai amatai, kuriami kultÅ«rinio turizmo maršrutai, vykdomos edukacinės programos įvairaus amžiaus žmonėms. Premjeras padėkojo konkurso dalyviams už  aktyvumą ir palinkėjo sėkmės ateityje įgyvendinant  įvairius projektus. Konkursas „Valstybę kuriame mes“ yra Lietuvos valstybės atkÅ«rimo šimtmečio minėjimo programos  sudėtinė dalis.  Konkurso tikslas – sutelkti Lietuvos seniÅ«nijas kultÅ«rinėms, pilietinėms iniciatyvoms, stiprinančioms valstybingumą. SeniÅ«nijos varžosi dėl nominacijų: už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui, už tautinės savimonės puoselėjimą, už kÅ«rybiškumo ugdymą, už saugią Lietuvą. Kalbėjo asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas. Jis padėkojo Premjerui, ministrams, vertinimo komisijos nariams ir seniÅ«nams už konkurso organizavimą. Kalbėjo KultÅ«ros, Žemės Å«kio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Ministras Pirmininkas trisdešimt dvi seniÅ«nijas apdovanojo padėkos raštais. Ministrai Liana Ruokytė-Jonsson, Linas Kukuraitis ir Giedrius Siurplys seniÅ«nams įteikė  dailininkės Linos Kalinauskaitės sukurtą Šimtmečio medalius. Dalyviams grojo “SUBTILU-Z”, šoko ir dainavo  ansamblis “Lietuva” http://seniunai.lt/naujienos/item/1035 Kelių priežiÅ«ra Spalio 30 d. LSSA valdybos nariai su direktoriumi P. Gestautu lankėsi VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“ Kaune, kur juos diskusijai priėmė generalinis direktorius Darius Aleknavičius. Diskusijos metu seniÅ«nai išsakė savo pastebėjimus dėl įmonės veiklos. Direktorius pristatė reorganizacijos subtilybes. Nuo 2018 m. liepos 1 d. visas viešÄ…sias funkcijas perėmė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), turtas, tai yra keliai, buvo atskirtas nuo paslaugos. LAKD tapo užsakovu, Kelių priežiÅ«ra – vykdytoju. Gintas Jasiulionis pasiteiravo apie tvarką, kuri reglamentuoja kelių priežiÅ«rą. Direktorius paaiškino, kad yra išskirtos dvi priežiÅ«ros rÅ«šys: nuolatinė ir periodinė, taip pat, kad visi keliai yra suskirstyti į lygius. Magistraliniame 1 priežiÅ«ros lygio kelyje dirbama 24/7. Siekiant užtikrinti geresnį eismą, didelis dėmesys skiriamas prevenciniams veiksmams. Jų prižiÅ«rimų kelių ilgis yra 21000 km. Taip pat direktorius informavo, kad yra parengtas interaktyvus žemėlapis, kur visi keliai bus suskirstyti lygiais ir visi galės pasižiÅ«rėti kokio lygio kuris kelias yra. VÄ® “Kelių priežiÅ«ra” savo veikloje vadovaujasi Kelių priežiÅ«ros vadovu, kuriame yra nustatyti visi reikalavimai kelių priežiÅ«rai. Rolandas Bružas pasiteiravo ar įmonė atsižvelgia į seniÅ«nijų pageidavimus ir patarimu. D. Aleknavičius atsakė, kad jie vadovaujasi tik minėtu dokumentu, kuris yra pakankamai griežtas. LSSA prezidentas Kęstutis Vilkauskas pasiteiravo, ar derinami tam tikri pakeitimai su LAKD. Direktorius pasakė, kad visi pakeitimai valstybiniuose keliuose yra derinami su minėta įstaiga. Taip jis informavo, kad stengiasi reaguoti į ekstremalias situacijas. Direktorius pasidžiaugė, kad yra įdiegta pažangiausia pasaulyje kelių priežiÅ«ros programinė įranga, kurios pagalba bus atliekamas kelio bÅ«klės prognozavimas. SeniÅ«nai taip išsakė pastabas dėl nuovažų ir šaligatvių valymo žiemos metu, šiukšlių iš pakelių rinkimo ir pakelių šienavimo, sąšlavų prie kelio bortų surinkimo. Buvo pasiÅ«lyta peržiÅ«rėti ir nustatyti naujus šaligatvių lygius. Direktorius sakė, kad reikia kalbėtis ir su LAKD, kad viską įmanoma suderinti, tik tam reikia laiko. Jis informavo, kad lapkričio 8 d. vyks susirinkimas su regionų vadovais ir jame bus išsakyta seniÅ«nų nuomonė ir pageidavimai.   Gintas Jasiulionis http://seniunai.lt/naujienos/item/1034 Biržų miesto seniÅ«nas meta pirštinę merui Vienas geriausiai vertinamų Biržų valstybės tarnautojų ryžosi išbandyti jėgas tiesioginiuose mero rinkimuose. Dėl to jis „nusimetė“ kone dešimt metų nešiotą kregždutėmis dekoruotą konservatorių partijos rÅ«bą ir galbÅ«t tikisi jį pakeisti žaliu „valstietišku“ apsiaustu. Jau visą vasarą sklandė žinia, kad Biržų miesto seniÅ«nas Vytas Jareckas galvoja apie kandidatavimą į savivaldybės merus pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Tačiau tokią informaciją tarsi pridengė konservatorių partijos ir mero laikysena. Savo kandidate į merus partija patvirtino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikšÄionių demokratų (TS–LKD) Biržų skyriaus pirmininkę, mero pavaduotoją Irutę Varzienę. Ji ir meras Valdemaras ValkiÅ«nas pagal galimybes darė viską, kad tik miesto vaizdas gerėtų. Taip buvo kuriamas ir įvaizdis rÅ«pestingo miesto šeimininko V. Jarecko, kuris pajuto, kad konservatorių partijoje jam per ankšta, o seniÅ«nijos lubos – per žemos. Pirmadienį V. Jareckas įteikė prašymą dėl narystės nutraukimo TS–LKD partijoje. Šis žingsnis daugelio jau nenustebino. Aiktelėti iš netikėtumo privertė tik kalbos apie galimą V. Jarecko pasirinkimą mero posto siekti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pagalba. Apie susidariusią situaciją „Šiaurės rytai“ kalbino V. Jarecką, mero pavaduotoją I. Varzienę, Seimo narį, LVŽS Biržų skyriaus pirmininką Audrį Šimą.  Viename avilyje ankšta V. Jareckas patvirtino įteikęs prašymą nutraukti narystę TS– LKD partijoje. Šios partijos nariu jis tapo atsisakęs narystės Lietuvos socialdemokratų partijoje, kai jos Biržų skyriui vadovavo Regimantas Ramonas. Ä® TS–LKD V. Jareckas įstojo, kai partijos Biržų skyriui vadovavo Ramunė Čigienė. Biržų miesto seniÅ«nu tapo 2012 metais – tuomet rajono savivaldybės mere buvo konservatorė I. Varzienė. Ä® Biržų miesto seniÅ«no postą konservatorius (dabar jau buvęs) atėjo iš Nemunėlio Radviliškio seniÅ«nijos vadovo pareigų. V. Jareckas neslepia, kad apie galimybę siekti mero posto galvojęs jau seniau. – Tačiau iš partijos nesitraukėte ir apie tai skyriaus vadovybės neinformavote? – Iš partijos delsiau išeiti, tarsi kažko laukdamas. – Ar jums buvo siÅ«loma galimybė tapti konservatorių partijos kandidatu į mero postą? – Deja, pasiÅ«lymo nebuvo. O pats siÅ«lytis pasikuklinau. Keliems partiečiams buvau užsiminęs, kad gal kandidatuoti į merus bandysiu pats. Tiesa, tame susirinkime, kur buvo balsuojama už partijos skyriaus keliamą kandidatą į merus, aš nebuvau. – Kas padėjo galutinai apsispręsti siekti mero posto? – Paskatino žmonių pasitikėjimas, raginimas, kad reikia pabandyti. – Ketinate savarankiškai kelti savo kandidatÅ«rą? – Tam reikia komandos, kurios kol kas neturiu. Reikia ir rėmėjų. – O Lietuvos liberalų sąjÅ«džio Biržų skyrius paramos nesiÅ«lė? – Ne, buvo tik šiaip pasikalbėjimai su Aidu Vaitkevičiumi. Daugiau pokalbių dėl kandidatavimo buvo su „zuokininkais“, jų atstove Skirmante GriciÅ«niene. Tačiau jokių konkrečių susitarimų nebuvo, tik užuominos. Ar jie turi kandidatą į merus, aš tikrai nežinau. – Kiek pagrindo turi kalbos, kad galite bÅ«ti „valstiečių“ remiamas kandidatas? – Buvo tik pokalbis su LVŽS Biržų skyriaus pirmininku A. Šimu. Tačiau jokių susitarimų tikrai nėra ir aš nenorėčiau apie tai kalbėti. – Kaip į jÅ«sų pasitraukimą reagavo TS–LKD Biržų skyriaus pirmininkė I. Varzienė? – Nemalonus pokalbis. Tačiau ką darysi, juk dvi motinėlės negali tilpti viename avilyje. Prašiau ir jos, ir mero, kad per rinkimų kampaniją nepiltume vieni ant kitų purvo. – Ar galima to išvengti, jeigu eidamas seniÅ«no pareigas jautėte ir buvusios merės I. Varzienės, ir mero V. ValkiÅ«no ypatingą paramą? Juk šitiek dėmesio iš jų negavo nė vienas seniÅ«nas. – Tačiau viskas buvo skirta bendram reikalui, o ne man asmeniškai. – Ką apie jÅ«sų ketinimą mano meras? – Prieš mėnesį su juo kalbėjau, siÅ«lė galvoti. Aš tik noriu pabrėžti, kad daugiau nesirengiu tapti jokios partijos nariu, nežiÅ«rint į tai, su kuo eičiau į rinkimus. Skyriaus pirmininkas nieko nežino? Antradienį telefonu kalbintas Seimo narys A. Šimas apie galimą „valstiečių“ paramą V. Jareckui sakė nieko nežinantis. – Ar tiesa, kad savivaldybės mero rinkimuose „valstiečiai“ kels Vyto Jarecko kandidatÅ«rą? – Kas jums tą sakė? Bent jau aš, kaip partijos Biržų skyriaus pirmininkas, nieko apie tai nežinau. – Tai gal V. Jarecko kandidatÅ«ra derinta aukštesniu partiniu lygiu? – Kokiu aukštesniu? Virš mÅ«sų – tik dangus. – Na, gal centriniuose partijos organuose diskutuojama apie galimą V. Jarecko kandidatÅ«rą? – Ne, kol kas nieko nežinau. Vertina kaip išdavystę „Šiaurės rytai“ kalbino TS–LKD Biržų skyriaus pirmininkę I. Varzienę. – Ar tiesa, kad pirmadienį sužinojote apie V. Jarecko pasitraukimą iš konservatorių gretų? – Spalio 22 dieną, prieš pat pilnatį, Vytas Jareckas įteikė prašymą išeiti iš Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikšÄionių demokratų partijos. – Galėtumėte šią naujieną pavadinti netikėta? – Paskutiniu metu nuojautų buvo, gandų buvo, pasikeitusi V. Jarecko laikysena buvo. Žmogui nepatogu, matyt, buvo, bet laukė iki paskutinės akimirkos. Nevyriška, nesolidu, manau. Bet labai patogu – spjaunu į partiją, kai jau turiu kitą kelią. Ne pirmas kartas gi. – Ar apie Biržų miesto seniÅ«no ketinimus „kelti sparnus aukštyn“ buvo kalbėta su juo pačiu? – Kalbėta buvo nemažai ir įvairiuose formatuose. Dar vasarą po K. Isako straipsnio („Šiaurės rytuose“ – red. past.) klausiau V. Jarecko, ar su niekuo jis neis į rinkimus. Sakiau, turi teisę, bet norėčiau aš, kaip skyriaus pirmininkė, sužinoti pirma. Atsakė, kad ne. Visada akcentuodavo, kad seniÅ«no darbas – jo galimybių „stogas“ ir jo išsipildžiusi svajonė. – Gal V. Jareckas pasijuto neįvertintas? – Manau, kad TS–LKD partijos Biržų skyriaus žmonės pakankamai vertino V. Jarecką, žodžiu ir raštu gyrė jo darbus. Jis buvo įtrauktas į 2016 metų Seimo rinkimų sąrašÄ…. Formuojant 2018 metų savivaldos rinkimų strategiją visiems buvo siÅ«lyta lyderystė. V. Jareckas nepareiškė noro, nedalyvavo visuotiniame susirinkime. Po to kalbėta vėl neformaliai, atvirai – jokių išdavystės ženklų nebuvo. – Biržų miesto seniÅ«nu jÅ«sų bendrapartietis tapo, kai jÅ«s vadovavote rajonui? – V. Jareckas seniÅ«nu tapo praėjusią kadenciją ir visada buvo pildomi jo prašymai – skiriama pakankamai pinigų ir žmonių miestui tvarkyti, pritariama jo idėjoms. BÅ«tent todėl ši politinė išdavystė prieš pat rinkimus yra ir skaudi, ir amorali. – Gal žinote apie V. Jarecko ketinimus? – Supratau, kad galimai eis su Valstiečių–žaliųjų sąjunga. Mane tai stulbina, vertinant „valstiečių“ dabartinį valstybės valdymą nacionaliniu lygmeniu ir prisiminus mÅ«sų rajono „valstiečių“ valdymo dešimtmečius. Ir V. Jareckas šią partiją mato kaip stipriausią jėgą?! Kas tai per jėga, kuri net savo kandidato į merus neturi? – O gal V. Jareckas yra jungiamoji jėga tarp galimų konservatorių bei „ valstiečių“ susitarimų dėl bendros politikos? Bent jau tokias įžvalgas bandė įpiršti vietos „politologai“? – Kategoriškai – ne. Jokių susitarimų. Jokio flirto. Kartojau ir kartosiu: esu komandos žmogus. Praėjusioje kadencijoje gyniau savo komandą (man ir dabar pikta, kai vis „prikimbama“ prie buvusio administracijos direktoriaus Vytauto Džėjos, kuris tikrai išmanė Å«kio reikalus). Dabartinėje koalicijoje visomis politinėmis priemonėmis mėginu išlaikyti stabilumą, kad žmonės, kurie mus rinko, nenukentėtų. BÅ«tent todėl aš nesuprantu, kokia yra V. Jarecko ideologija, vertybės, gyvenimo filosofija. Labai norėčiau, kad V. Jareckas, beveik dešimt metų buvęs TS-LKD nariu ir gavęs iš jos viską, kas įmanoma, eidamas su „valstiečiais“ viešai patvirtintų, kad jam „valstiečiai“ yra galingiausia, padoriausia, pažangiausia jėga, labiausiai reikalinga Biržams. Alfreda Gudienė  « Šiaurė rytai » http://seniunai.lt/naujienos/item/1033 Su Vietos savivaldos diena http://seniunai.lt/naujienos/item/1032 Sveikiname kolegę Dalią. Rugsėjo 27 dieną Rokiškio kaimiškosios seniÅ«nijos seniÅ«nė Dalia Janulienė Lietuvos kaimo sporto ir kultÅ«ros asociacijos “Nemunas” narių buvo apdovanota sidabro garbės ženklu “Už didelius nuopelnus vystant Lietuvos kaimo sportą”. D. Janulienė yra didelė sporto entuziastė – moteris sportą propaguoja laisvalaikiu, dalyvauja įvairiose sporto varžybose. Naujausias seniÅ«nės pasiekimas – trečia vieta Jonavoje vykusių Lietuvos seniÅ«nijų sporto žaidynių stalo teniso rungtyje. Bronzos medalį moteris iškovojo atstovaudama SK „Rokis“. Dar pernai metais Dalia Janulienė prisijungė prie Lietuvos kaimo sporto ir kultÅ«ros asociacijos „Nemunas“ tarybos – lapkričio mėnesį vykusioje konferencijoje Dalia Janulienė tapo tarybos nare. http://seniunai.lt/naujienos/item/1031 Tarptautinė konferencija Rugsėjo 21 d. LR Seime kartu su Lenkijos Respublikos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariais ir ekspertais vyko konferencija „Savivaldos savarankiškumo didinimo link – teisiniai ir praktiniai aspektai, Lenkijos pavyzdys“. Lenkijos ekspertai konkrečiais pavyzdžiais iliustravo, kaip veikia Lenkijos vietos savivaldos institucijos. Gaila, jog konferencija susidomėjo mažai savivaldybių atstovų. Jau kitą savaitę VVSK pradeda diskusijas Lietuvos vietos savivaldos klausimais, ieškosim kaip suteikti daugiau savarankiškumo seniÅ«nijojoms, kokias funkcijas joms pavesti, kaip paskatinti pilietinę visuomenę aktyviau dalyvauti vietos savivaldos veikloje. Konferencijos įrašas čia: https://www.youtube.com/watch?v=_ACmC-rZOJk http://seniunai.lt/naujienos/item/1030 LVBOS susitiko su Vidaus reikalų ministru Rugsėjo 18 dieną Vidaus reikalų ministerijoje vyko susitikimas su ministru Eimučiu MisiÅ«nu. Susitikimo su LVBOS nariais metu buvo aptartas vietos bendruomenių vaidmuo vykdant regioninę politiką, įgyvendinant BIVP strategijas bei dalyvavimą vietos savivaldos procesuose. Susitikime dalyvavo LVBOS pirmininkė Reda Kneizevičienė, LVBOS tarybos nariai RamÅ«nas Navickas, ArtÅ«ras Melianas, Vytautas Juozapavičius, Arimantas Račkauskas ir Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) dalyvaudama susitikime su Vidaus reikalų ministru pateikė šiuos pasiÅ«lymus: 1. REGIONŲ PLĖTRA Apgailestaujame, kad buvo atsisakyta esminių sprendimų Regionų politikoje. Valstybinių funkcijų ir paslaugų daugumoje regionų centruose mažinimas, diskriminuojantis trijų lygių regionuose įvedimas, didmiesčius juosiančiųjų savivaldybių sujungimo atsisakymas, savivaldybių konkurencingumo ir kitų ekonominių rodyklių vertinimo atidėjimas, realaus bendruomenių atstovavimo Regionų plėtros tarybose nebuvimas yra stabdys regionų plėtrai. Suprasdami visų šių pokyčių sudėtingumą, siÅ«lome: 1.1 Iki 2019 m. pradžios įgyvendinti numatytą bendruomenių asociacijų atstovavimą Regionų plėtros tarybose 2. BENDRUOMENIŲ INICIJUOTA VIETOS PLĖTRA LVBOS apgailestauja, kad BÄ®VP dažnu atveju, ypatingai Vilniuje ir Kaune, tapo vietos valdžios ir atskirų politikų monopolizuota programa, visiškai eliminuojant bendruomenės iš integruotos plėtros proceso. Tai įvyksta dėl to, kad nežiÅ«rint į deklaruotą trijų socialinių partnerių lygybę steigiant VVG, savivaldybė vienintelė turi monopolį nedalyvauti arba rinktis jai „patogias“ organizacijas. MÅ«sų nuomone tai iš esmės prieštarauja programos dvasiai – bendruomenių dalyvavimui. Dar daugiau – akivaizdžiai pažeidžiami dokumentuose nustatyti viešumo ir derinimo su socialiniais partneriais procesai. Todėl projektais galimai pasinaudos siauros informacija valdančios grupuotės, tikėtina, aptarnaujančius valdančius politikus. Apie ne kartą buvo informuotos įvairios valdžios institucijos. SiÅ«lome: 2.1.VRM imtis iniciatyvos koreguojant BÄ®VP įsakymą ir aprašus, nustatant privaloma konkrečios savivaldybės asocijuotų bendruomeninių organizacijų atstovų dalyvavimą VVG, nesant asocijuotoms bendruomeninėms organizacijoms – paskirtų atstovų dalyvavimą. 2.2. Nustatyti privalomą bendruomeninių organizacijų asociacijų arba paskirtų stebėtojų dalyvavimą prieš skelbiant kvietimus ir informacijos pateikimą. 3. SAVIVALDOS REFORMA LVBOS nuomonė vietos savivaldos įstatymo korekcijos yra kosmetinės ir nepasiekia keliamų tikslų. Daugkartinių diskusijų apie Lietuvos vietos savivaldos problemas vietos bendruomenių organizacijose, su nacionalinės ir vietos valdžios atstovais, mokslininkais, nagrinėjančiais savivaldos plėtros problemas, pagrindinė apibendrinanti išvada - Lietuvos vietos savivaldos sistema neatitinka šiuolaikinių realijų ir dalyvaujamosios demokratijos principų. Lietuva yra vienintelė ES valstybe, neturinti antro savivaldos lygio, todėl, dėl vietos valdžios ir gyventojų atotrÅ«kio priimant sprendimus stiprėja gyventojų nepasitikėjimas demokratiją. Neįveiklinti ir neturintys reikiamo resurso seniÅ«nai ir ypač seniÅ«naičiai jau tampa savivaldos parodija. Akivaizdus skirtumas mÅ«sų nenaudai lyginant savivaldos plėtra Lietuvoje, Lenkijoje arba Estijoje, kur žmonės yra gerokai „arčiau“ aktualių sprendimų ir dėl to yra didesnis pasitikėjimas vietos valdžia. Manome, kad bÅ«tina esminė vietos savivaldos reforma, suteikiant savivaldos teisės (tiesioginiai rinkimai, finansai ir funkcijos) seniÅ«nijoms, kartu su seniÅ«naičių tarybomis. Svarstytinas ir skirtingas didmiesčių ir mažųjų savivaldybių savivaldos modelis. SiÅ«lome: 3.1.Inicijuoti darbo grupės sudarymą esminei Vietos savivaldos reformai Lietuvoje. Tikime sulaukti konkrečių VRM veiksmų įgyvendinant mÅ«sų teiktus pasiÅ«lymus. LVBOS delegacijos vardu pirmininkė Reda Kneizevičienė http://seniunai.lt/naujienos/item/1029 Mažonų seniÅ«nijoje Rugsėjo 14-ąją jau tradicija tapusi ir kasmet vis kitoje Mažonų seniÅ«nijos vietoje rengiama šventė senjorams ir neįgaliesiems. Šiemet šventė pavadinimu ,,Draugystė jungia mus‘‘ šurmuliavo Pagramančio regioniniame parke, Pagramančio kultÅ«ros namų salėje. Septynių kaimo bendruomenių senjorai ir neįgalieji rinkosi pabendrauti, pasidalinti gerąja patirtimi, pasiklausyti meninės programos. Šventės dalyvius pasveikino Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Virginija Eičienė, Mažonų seniÅ«nijos seniÅ«nas Jonas Samoška. Renginį savo pasirodymu papuošÄ— Pagramančio pasakorė Birutė Normantienė, liÅ«dėti neleido ir Mažonų seniÅ«nijos bendruomenių muzikantai http://seniunai.lt/naujienos/item/1028 Smagiosios “ mainytuvės" Lekėčiuose   Jau antrus metus iš eilės rugsėjį Lekėčiuose gražia, bendruomeniška tradicija tampa "Smagiosios mainytuvės", kurių metu žmonės dalinasi tuo, ką turi. Kas gėles ar uogas, kas rankdarbius, avalynę, drabužius, žaislus ar net dviratukus atsigabeno į mainytuves. Rasti buvo galima visko. Renginio organizatorė Milda Ratomskienė ragino žmones nesikuklinti, o drąsiai mainytis, derėtis, nepraleisti puikios progos neišleidžiant pinigų namo parsinešti ką nors reikalingo. Pati sodybą apsisodinsiu gražiais bijÅ«nais, kuriuos mainais gavau už kilimą. Argi ne puiku! Namuose daiktų pamažėjo, o kieme žiedų tik padaugės. Mažieji mainytuvių dalyviai azartiškai mainėsi žaislais. Vienas jų garsiai džiÅ«gavo, kad užsidirbo 15 eurų, kuriuos prasmingai išleis. Tie, kurie neturėjo į ką mainytis, už simbolinę kainą daiktus įsigijo. Vadinasi, manytuvės naudingos visiems: verslumo besimokantiems vaikams, nuo daiktų gausos pervargusiems suaugusiems ir tiems, kam vis dar kažko trÅ«ksta. Lekėtiškiai gana kuklÅ«s ir nedrąsÅ«s žmonės, jiems nejauku iš namų nešti daiktus ir jais dalintis. O juk PrancÅ«zijoje tokia praktika labai plačiai taikoma. Manau, kad laikui bėgant išlaisvės vis daugiau žmonių. Viliamės, kad kitais metais bus dar daugiau "Smagiųjų mainytuvių" dalyvių. Juk dalintis taip gera ir paprasta. Vaida Brazaitienė http://seniunai.lt/naujienos/item/1027 LSSA Valdyba Punske Rugsėjo 7 dieną LSSA valdybos nariai lankėsi Lenkijoje, lietuviškame Punske. Juos ten priėmė Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas. Susitikimo tikslas buvo aptarti gerąją lenkų patirtį organizuojant savivaldą ir susipažinti su Lenkijos savivaldos teisiniu reglamentavimu. http://seniunai.lt/naujienos/item/1026 Teismas: Registrų centras turės nemokamai suteikti informaciją savivaldybei Valstybės įmonė Registrų centras turės nemokamai suteikti informaciją savivaldybei, kad ši galėtų vykdyti teisėtvarkos funkcijas, šią savaitę paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Bylinėtis su Registrų centru 2016 metais pradėjo Vilniaus miesto savivaldybė, siekusi įrodyti turinti teisę nemokamai gauti gyventojų registro duomenis, nes yra teisėtvarkos institucija. Savivaldybei laimėjus bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Registrų centras šÄ¯ sprendimą apskundė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat priėmė centrui nepalankią nutartį. „Iš dalies pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsniuose numatytas savivaldybių funkcijas šios institucijos taip pat priskirtinos teisėtvarkos institucijoms“, – rašoma teismo nutartyje. Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos, šis sprendimas nuo šiol atveria kelią visoms šalies savivaldybėms nemokamai naudotis Registrų centro duomenimis taikant administracinę atsakomybę. „Teisėtvarkos institucijomis laikytinos tos institucijos, kurios užtikrina viešÄ…ją tvarką ir saugumą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų ir yra dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešÄ…ją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones“, – BNS sakė asociacijos patarėjas teisės klausimais Aleksandras Tiaškevičius. Pasak jo, Lietuvos savivaldybės didžiąją dalį duomenų registrams pateikia pačios, tačiau už jų naudojimąsi buvo priverstos mokėti. Kai kurie politikai pastaraisiais metais ragina Registrų centrą mažinti savo paslaugų įkainius, o valstybės institucijoms suteikti teisę jomis naudotis nemokamai. http://seniunai.lt/naujienos/item/1025 LSSA darbo grupė Rukloje    Birželio 25 dieną asociacijos teisės aktų rengimo grupė buvo susirinkusi į posėdį Rukloje aptarti pastaruoju metu LR Seimo priimtų įstatymų, reglamentuojančių vietos savivaldą bei valstybės tarnybą. Teko pasidžiaugti pasiektu geru rezultatu dėl pareiginės algos koeficiento dydžio. Aptarti artimiausi veiksmai atstovaujant seniÅ«nijų ir jų darbuotojų bei gyventojų interesus. Gintas Jasiulionis http://seniunai.lt/naujienos/item/1024 Su Valstybės diena http://seniunai.lt/naujienos/item/1023 Seimas priėmė naująjį Valstybės tarnybos įstatymą Seimas po diskusijų šiandien pritarė Valstybės tarnybos įstatymui, kuriuo siekiama modernizuoti valstybės tarnybą bei paskatinti pertvarkas per kelerius metus iš esmės pakeisiančias suvokimą apie ją ir valstybės tarnautojus. „Šio įstatymo priėmimas yra labai svarbus žingsnis modernaus valdymo link. Numatyti pakeitimai padės valstybės tarnybai tapti žymiai pažangesne ir patrauklesne, taip pat leis pagerinti paslaugų kokybę  gyventojams“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis MisiÅ«nas. Ä®statymu visų pirma išgryninama pati valstybės tarnybos sąvoka – aiškiai apibrėžiama, kad valstybės tarnyba yra skirta viešojo administravimo funkcijoms vykdyti bei padėti valstybės ar vietos valdžios įstaigoms įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojams nepriskiriami asmenys, atliekantys Å«kinio ar techninio pobÅ«džio funkcijas. Valstybės tarnautojų atrankai bus taikomi moderniausi žmogiškųjų išteklių valdymo modeliai – įstatymu įtvirtinama centralizuota asmenų atranka į valstybės tarnybą, kas iš esmės pakeis priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką. Tai prisidės prie konkursų skaidrumo, profesionalumo ir valstybės tarnybos patrauklumo didinimo. Centralizuojant atrankas nuo 2019 m. sausio 1 d. jas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Ji  atrinks 2 geriausius pretendentus ir teiks jų kandidatÅ«ras į pareigas priimančiam asmeniui, kuris paskirs geriausią kandidatą. Ä®staigų vadovams nustatomos 5 metų kadencijos, ne daugiau nei 2 kadencijoms iš eilės. Naujuoju įstatymu iš esmės keičiamas ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimas. Ä®staigų vadovams suteikiama daugiau galių nustatyti darbo užmokestį – tokiu bÅ«du darbo užmokesčio sistema taps lankstesnė ir leis į valstybės tarnybą pritraukti talentingus asmenis, mokant jiems adekvačius atlyginimus. Darbo užmokesčio sistemos pokytis taip pat skatins optimizuoti įstaigų veiklą, efektyviai naudoti išteklius atsisakant įstaigoms nebÅ«dingų funkcijų ir spręsti valstybės tarnautojų motyvavimo bei  darbo užmokesčio didinimo problemas. Kartu nauja sistema paskatins pačius valstybės tarnautojus dirbti efektyviau. Siekiant lankstesnės ir patrauklesnės valstybės tarnybos, įstatymu numatoma nuotolinio darbo galimybė, taip pat įtvirtinamas mentoriaus institutas. Kartu su valstybės tarnybos įstatymu keičiamas ir Vidaus tarnybos statutas. Juo siekiama suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigÅ«nų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą. http://seniunai.lt/naujienos/item/1022 LSSA IX suvažiavimas   Birželio 8 -9 dienomis Klaipėdos savivaldybės Priekulės seniÅ«nijoje vyko LSSA narių atstovų suvažiavimas ir seniÅ«nų sąskrydis. Asociacijos prezidentu antrai kadencijai perinktas Kęstutis Vilkauskas. Viceprezidentais išrinkti Rolandas Bružas, Vytautas Slabys, Gintas Jasiulionis, Dalia Janulienė, Loreta Kuprienė, Eglė Plikaitienė, Gintautas Tebėra,Jonas Samoška, Virgilijus Gaižauskas, Antanas Šalkauskas. http://seniunai.lt/naujienos/item/1020 Tauragės apskrities savivaldybių seniÅ«nų sueiga Š. m. gegužės 29 d. PajÅ«ryje - neeilinis susitikimas. Buvo sušaukta Tauragės apskrities savivaldybių ir šių savivaldybių administracijų vadovų bei seniÅ«nų sueiga. Pateikta informacija apie LSSA valdybos veiklą ir uždavinius, diskutuota tema " SeniÅ«nija – biudžetinė įstaiga ar savivaldybės administracijos padalinys? Pliusai ir minusai.", aptarti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Sueigoje dalyvavo LSSA prezidentas Kęstutis Kestutis Vilkauskas, LSSA direktorius Petras Gestautas. Jurbarko rajono savivaldybę renginyje atstovavo mero pavaduotojas Saulius Lapėnas, savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė, Seredžiaus, Veliuonos, Raudonės, Skirsnemunės, Smalininkų, Viešvilės, Eržvilko, Girdžių, Jurbarkų ir Jurbarko miesto seniÅ«nijų seniÅ«nai. Tauragės savivaldybę atstovavo Tauragės r. savivaldybės mero pavaduotoja Virginija Eičienė, Tauragės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Navickas, Mažonų, Skaudvilės, Tauragės kaimiškosios, Lauksargių, Žygaičių, Gaurės, Batakių ir Tauragės miesto seniÅ«nijų seniÅ«nai. Pagėgių savivaldybę atstovavo Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Lumpėnų, Natkiškių, Pagėgių ir Vilkyškių seniÅ«nijų seniÅ«nai. Šilalės r. savivaldybę atstovavo Šilalės r. savivaldybės meras Jonas Gudauskas, mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius, Šilalės r. savivaldybės direktorius Raimundas Vaitiekus, direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė, Didkiemio, Kvėdarnos, Laukuvos, Traksėdžio, Tenenių, Palentinio, Šilalės kaimiškosios, Upynos, Bijotų, PajÅ«rio ir Bilionių seniÅ«nijų seniÅ«nai. AČIŪ visiems, prisidėjusiems prie renginio organizavimo, atvykusiems, išsakiusiems nuomones, dalyvavusiems diskusijoje. Roma VesčiÅ«nienė Viceprezidentė http://seniunai.lt/naujienos/item/1019 DIDŽIAUSIAS SENIŪNIJŲ RŪPESTIS – NEPRAVAŽIUOJAMI KELIAI Eina 18-ti metai, kai Lietuvoje susikÅ«rė Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacija (LSSA), kuri vienija ir jungia visas Lietuvoje veikiančias seniÅ«nijas ir šiandien, kaip organizacija yra įteisinta LR Vietos savivaldos įstatyme, bei atstovauja seniÅ«nijų poziciją keičiant Savivaldos teisinį reguliavimą. Galima pasidžiaugti, kad jau trečią kadenciją iš eilės LSSA viceprezidento pareigas užima jonavietis, Ruklos seniÅ«nijos seniÅ«nas Gintas Jasiulionis. Šia tema jį ir pakalbinome. Papasakokite plačiau apie Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociaciją, jos veiklą. Tai gan didelė organizacija, šiandien vienijanti per 500 seniÅ«nų, o tai beveik visa Lietuva. MÅ«sų pagrindinis siekis – atstovauti taip vadinamos „mažosios savivaldos“ interesus visais lygiais, pradedant bendruomenėmis, baigiant LR PrezidentÅ«ra ir LR Seimu. Mes, seniÅ«nai, visuomet norime, kad daug kas bÅ«tų kitaip, kad gyventojams bÅ«tų suteikiamos kokybiškos viešosios paslaugos. Deja, šiandien, didžiąja dalimi, nuo mÅ«sų tai nepriklauso. Kas šiandien yra seniÅ«nija? Tai pačios mažiausios pakopos sraigtelis mÅ«sų valstybėje ir nuo to, kaip tas sraigtelis veikia, priklauso labai daug paprastų, bet gyvybiškai svarbių, mÅ«sų gyvenimo kokybę užtikrinančių dalykų. Tačiau šiandien šio administracinio sraigtelio veiklos modelis nėra išbaigtas. Valstybės politikai mÅ«sų institutą, neturėdami aiškios koncepcijos, tarsi paklodę tąso į įvairias puses. Valstybėje iki šiol nėra vieningo požiÅ«rio, kokia turėtų bÅ«ti „mažoji savivalda“. Skirtingi politikai ją įsivaizduoja skirtingai, o gyventojų lÅ«kesčiai seniÅ«nijų atžvilgiu yra visiškai kitokie, nors mÅ«sų galimybės žymiai menkesnės nei įsivaizduoja gyventojai. Todėl, matydami ir suprasdami ką ir kaip reikia keisti, mes ir teikiame savo siÅ«lymus LR Seimui, Vyriausybei, ministerijoms. Kokie klausimai šiandien seniÅ«nijoms yra aktualiausi? Šiandien seniÅ«nijoms didžiausias rÅ«pestis – nepravažiuojami keliai. Viena iš priežasčių yra ta, kad nuo praėjusių metų vasaros iki pat pavasario, šalyje iškrito labai daug kritulių, kurie padarė daug žalos mÅ«sų vietinių kelių infrastruktÅ«rai. Taip pat prie šios problemos sukėlimo prisideda ir miškų vežėjai bei Å«kininkai su žemės Å«kio technika. Šių metų situacija parodė, kad visoje Lietuvoje pastaraisiais metais buvo per mažai investuojama į vietinės reikšmės kelius, o ypatingai į žvyrkelius. Todėl, matydami situaciją, mes kreipėmės į LR Susisiekimo ministeriją, kad pastaroji inicijuotų papildomos programos paruošimą, skirtą Savivaldybėms priklausančių žvyrkelių remontui. Paskutiniojo susitikimo su ministro patarėju metu, buvo nutarta organizuoti LR Vyriausybėje trijų ministerijų (Susisiekimo, Aplinkos bei Žemės Å«kio) ir SeniÅ«nų bei Savivaldybių asociacijų bendrą diskusiją dėl tokios programos atsiradimo galimybės. Tai nėra greitas darbas ir greito rezultato nesitikime, bet galbÅ«t kitų, ar dar kitų metų biudžete, šios lėšos atsiras ir tai padės spręsti žvyrkelių problemas seniÅ«nijose. Tai labai reikalinga iniciatyva, bet kol kas ji dar neatnešÄ— rezultatų, o kokie realÅ«s rezultati jau pasiekti? Nuo idėjos gimimo iki jos įgyvendinimo labai ilgas kelias. Viceprezidento pareigas šioje organizacijoje einu jau šeštus metus ir praktiškai nuo to laiko, pradėjome inicijuoti LR Vietos savivaldos įstatymo pataisas seniÅ«nijų atžvilgiu. O konkrečiau, tai seniÅ«nijų, kaip biudžetinių įstaigų atsiradimą. SeniÅ«nija – biudžetinė įstaiga taptų savarankiška įstaiga, kurios veikla bÅ«tų efektyvesnė ir leistų seniÅ«nijoms įgyvendinti tikrąją savivaldą. Asociacijos nuomone, ši teisinė forma bÅ«tų pati tinkamiausia siekiant įtvirtinti savivaldą žemiausiu lygiu. Ties šiuo klausimu intensyviai dirbome ketverius metus, man teko atstovauti asociaciją ir dalyvauti LR Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiuose bei su tuo susijusius klausimus spręsti sudarytoje darbo grupėje. Galiu pasidžiaugti, kad nors ir ilgas, bet nuoseklus darbas, davė rezultatą, LR Vietos savivaldos įstatyme buvo įtvirtinti pakeitimai, kurie numatė, kad viena iš seniÅ«nijos formų gali bÅ«ti biudžetinė įstaiga. Tačiau LR Seimas tuokart šią galimybę seniÅ«nijoms tapti biudžetinėmis įstaigomis priėmė su tam tikrais kliuviniais, kurie buvo panaikinti tik po ilgų diskusijų. Iš tiesų, šiuo klausimu nueitas ilgas kelias ir padarytas didelis žingsnis, savivaldą priartinant prie žmonių. Dabar tik nuo vietinių politikų priklausys, ar seniÅ«nijos taps biudžetinėmis įstaigomis. Vardinant kitus darbus, galiu pabrėžti, kad deriname LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kurie palies visus valstybės tarnautojus. Ties šiuo klausimu taip pat dirbome ne vienerius metus, diskutavome su LR Seimo pirmininku, ministerijų atstovais. Dėl socialinių klausimų, kurie aktualÅ«s seniÅ«nijoms, ne kartą bendravome su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministru. Labai gaila, kad ne visada politikai išgirsta seniÅ«nų nuomonę, nors seniÅ«nai, bÅ«dami arčiausiai žmonių, mato vieną ar kitą situaciją ir tikrai žino geriausią jos sprendimo bÅ«dą. Taip pat daug dirbame bendruomeninės veiklos klausimais, kad bÅ«tų sustiprintos kaimo bendruomenės, kad jos aktyviai veiktų. Pasibaigus VišÅ³jų darbų programai seniÅ«nijose, prisidėjome prie Užimtumo rėmimo programos rengimo. Matyti, kad Asociacija iš tiesų sprendžia aktualius klausimus. O asmeniškai JÅ«sų, kaip viceprezidento, kokios pareigos šioje organizacijoje? Kadangi mano išsilavinimas teisinis, tai man Asociacijoje pavesta viskas, kas susiję su savivaldą liečiančiais teisės aktais, jų keitimu, pildymu ar kÅ«rimu. Tenka atstovauti Asociaciją ir jos narių interesus LR Seime, Vyriausybėje, LR PrezidentÅ«roje, nevyriausybinėse organizacijose. Prisidedu rengiant įstatymų projektus ir rezoliucijas. LSSA yra pasirašiusi sutartis ir bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis ir organizacijomis, tai tenka kartu dirbti ir atstovauti asociacijos interesus sudarytose tarpinstitucinėse darbo grupėse. Dėkoju, kad supažindinote gyventojus su LSSA ir jos veikla, belieka Jums palinkėti stiprybės siekiant visų užsibrėžtų tikslų ir sėkmės visuose JÅ«sų darbuose. Kalbino Virginija Martuzaitė http://seniunai.lt/naujienos/item/1018 LSSA valdybos atstovai Susisiekimo ministerijoje Balandžio 18 d. LSSA prezidentas Kęstutis Vilkauskas su viceprezidentais Dalia Januliene ir Gintu Jasiulioniu lankėsi LR Susisiekimo ministerijoje, kur susitiko su susisiekimo ministro patarėju Gediminu Vaitkevičiumi. Susitikimo metu buvo aptartos su Savivaldybėms priklausančiais vietinės reikšmės keliais esančios problemos, kurias pristatė LSSA prezidentas Kęstutis Vilkauskas. Viceprezidentas Gintas Jasiulionis atkreipė patarėjo dėmesį į tai, kad didžiąja dalimi vietinės reikšmės kelius gadina ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir miško vežėjai, kurie ne tik veždami medieną gadina kelius, bet ir vykdydami krovos darbus. Nors teisės aktais reglamentuota, kad miškų savininkai pjaudami mišką sumoka 5 procentų mokestį dėl padaromos žalos, tačiau Aplinkos ministerija nesutinka, kad dalis tų lėšÅ³ bÅ«tų skiriama Savivaldybėms už miško vėžėjų padarytą žalą keliams ir siÅ«lo tuos kelius remontuoti Susisiekimo ministerijos kelių plėtros programos lėšomis. Asociacijos valdybos nuomone, šis sprendimas yra neteisingas. Viceprezidentė Dalia Janulienė papildydama pažymėjo, kad kelius gadina ir Å«kininkų naudojama žemės Å«kio technika. LSSA atstovai pasiÅ«lė Susisiekimo ministerijai inicijuoti papildomos programos Savivaldybių vietinės reikšmės žvyrkelių remontui parengimą. Susitikimo metu buvo nutarta, kad LSSA valdyba kreipsis į LR Ministrą pirmininką, kad Vyriausybėje bÅ«tų organizuotas asociacijos, trijų ministerijų (Susisiekimo, Aplinkos ir Žemės Å«kio) bei Savivaldybių asociacijos susitikimas-diskusija dėl galimybės sukurti naują Savivaldybėms priklausančių žvyrkelių remonto programą. http://seniunai.lt/naujienos/item/1015 LSSA mažina šešÄ—linę ekonomiką. Balandžio 18 dieną, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės Editos Janušienės kvietimu Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas, viceprezidentas Rolandas Bružas ir direktorius Petras Gestautas balandžio 18 dieną susitikime inspekcijoje diskutavo “Kaip seniÅ«nai gali prisidėti mažinant šešÄ—linę ekonomiką” http://seniunai.lt/naujienos/item/1016 Pasiruošimas Seimo Pirmininko vizitui į Varnių seniÅ«niją.   Balandžio 18 dieną Seime, Lietuvos savivaldybių seniÅ«nų asociacijos viceprezidentas Rolandas Bružas ir asociacijos direktorius su Seimo Pirminko vyresniuoju patarėju Egidijumi Rumbučiu, patarėja Justina JÅ«revičiÅ«te, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitero biuro vedėja Lina Milonaitė  suderino Seimo Pirmininko ir VVS komiteto pirminko gegužės 14 dienos vizito į Telšių savivaldybės Varnių seniÅ«niją programą. http://seniunai.lt/naujienos/item/1017 Kelmės, Kėdainių, Raseinių, Tauragės savivaldybių vadovų ir seniÅ«nų sueiga Balandžio 12 d. Tauragės kultÅ«ros centre vyko Kelmės, Raseinių, Kėdainių ir Tauragės seniÅ«nų bei savivaldybių vadovų sueiga, kurią organizavo Mažonų seniÅ«nijos seniÅ«nas Jonas Samoška. Sueigos metu savivaldybių atstovai pristatė savo pasiekimus bei rÅ«pesčius, su kuriais susiduria vykdydami savo veiklą. Renginyje taip pat dalyvavo LSSA prezidentas Kestutis Vilkauskas, kuris pristatė asociacijos veiklą bei naujienas sprendžiant vietos savivaldos teisėkÅ«ros klausimus. Pranešimą savo pastebėjimais papildė viceprezidentai Gintas Jasiulionis ir Vytautas Slabys. http://seniunai.lt/naujienos/item/1014 Konkursas "Valstybę kuriame mes" Kolegos, kviečiame aktyviai dalyvauti nacionaliniameseniÅ«nijų konkurse "Valstybę kuriame mes" Informaciją rasite:  http://lrkm.lrv.lt/lt/veikla/valstybekuriamemes http://seniunai.lt/naujienos/item/1012 Esate nedeklaravęs gyvenamosios vietos ir gaunate pensiją? Svarbi informacija jums Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar kartą atkreipia dėmesį, kad socialinio draudimo, šalpos ir valstybines pensijų (pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų, mokslininkų), slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų gavėjai, kurie iki 2018 metų buvo deklaravę gyvenamąją vietą „prie savivaldybės“, norėdami, kad ir toliau nepertraukiamai gautų šias išmokas, iki kovo mėn. pabaigos privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba kreiptis į seniÅ«niją dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimų, socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, valstybinės pensijos (pirmojo ir antrojo laipsnio, nukentėjusiųjų, mokslininkų) „Sodra“ gali skirti ir mokėti tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams. Su gyvenamosios vietos deklaravimo faktu siejama ir teisė gauti šalpos, šalpos neįgalumo pensijas, slaugos ar priežiÅ«ros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kurias moka savivaldybės. Deklaruoti gyvenamąją vietą nesudėtinga: tą galima padaryti internetu, naudojantis Elektroniniais valdžios vartais arba atvykus į gyvenamosios vietos seniÅ«niją. Jei žmogus tą padarys vėliau negu kovo mėnesį, jis turės pranešti mokančiai išmoką įstaigai, kad ją atnaujintų. Išmoka bus mokama nepertraukiamai, t.y., žmogus nepraras nei vieno mėnesio socialinio draudimo ar valstybinės pensijos. Šalpos ir valstybinės pensijos bei išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, už kovo mėnesį pensijas jų gavėjai, kaip visada, gaus balandį, net jei dar nebus spėję deklaruoti gyvenamosios vietos arba bÅ«ti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos. Kartu norime priminti, kad tie gyventojai, kurių duomenų apie deklaruotą vietą arba apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, nebus Gyventojų registre, teisės gauti išmokas vaikams, tarp jų ir „vaiko pinigus“, socialinę pašalpą nepraras. Esant reikalui, dėl piniginės paramos jie galės kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją, o savivaldybė pati patikrins pagal kitus registrus, ar žmogus faktiškai gyvena toje savivaldybėje. „Sodros“ informacinis telefonas: 1883 Savivaldybių interneto svetainės: http://www.lsa.lt/nariai-savivaldybes/ http://seniunai.lt/naujienos/item/1013 Šiaulių Kolegos susitiko su Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoja        Vasario 12-osios rytą Šiaulių rajono seniÅ«nai buvo sukviesti į savivaldybės posėdžių salę, kurioje visų jų laukė staigmena – juos pasitiko LR Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. SeniÅ«nai, pradėdami šventinę Lietuvos 100-mečio minėjimo savaitę,  į susitikimą atvyko pasipuošÄ™ tautine atributika. Susitikime dalyvavo ir administracijos vadovas Gipoldas Karklelis. LR Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pasveikino visus su svarbiausia mÅ«sų valstybei švente, pasidžiaugė, kad yra šio krašto gyventoja ir IV kadenciją atstovė Seime. Gerbiama mÅ«sų Seimo atstovė, sakė, kad didžiuojasi Šiaulių rajone dirbančiais šauniais ir savo darbą mylinčiais seniÅ«nais, kad jai visada malonu susitikti ir pasidžiaugti jų nuveiktais darbais. Kalbėjo apie   planuojamus renginius Seime ir šventinį renginį KuršÄ—nų mieste.             Prisiminusi 2000-uosius metus ir su jais prasidėjusius pokyčius, gerbiama Rima Baškienė pakvietė  tuo metu savo darbo karjerą pradėjusius seniÅ«nus - Vytautą Slabį, Antaną Venckų, Vytautą Gedmontą, ir kitus, jau vėliau į komandą įsiliejusius seniÅ«nus, ir kiekvienam iš jų įteikė po Padėką už svarų indėlį į Lietuvos valstybės gerovės kÅ«rimą ir įteikė po sidabro ženklelį „Atkurtai Lietuvai – 100“. SeniÅ«nai buvo giliai sujaudinti, ne vienas iš jų nubraukė džiaugsmo ir įvertinimo už kasdienį darbą  ašarą.            Vėliau Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja  seniÅ«nų paprašÄ— Vasario 16-osios renginių metu perduoti dovanas savo seniÅ«nijų geriausiems ir garbiausiems   žmonėms –Padėkas ir aukso ženklelius „Atkurtai Lietuvai -100“.  Pasivaišinę kava ir  saldainiais, atvežtais iš Lietuvos Respublikos Seimo, visi kartu nusifotografavo bendrai nuotraukai.   Vytautas Slabys http://seniunai.lt/naujienos/item/1004 Mes kartu su visa Lietuva. Nuoširdžiausi sveikinimai su mums visiems svarbia švente Pagarbiai, Alma Kubilinskienė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Aukštelkų s seniÅ«nė.     http://seniunai.lt/naujienos/item/1005 MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE   Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Skapiškio seniÅ«nijos kolektyvas sveikina kolegas su  Valstybės atkÅ«rimo 100-čio švente.  Tik bÅ«dami vieningi ir nuoširdÅ«s išliksime stiprÅ«s ir kursime Lietuvą kuria didžiuosimės.  Pagarbiai Valdas Juškevičius Skapiškio  seniÅ«nas http://seniunai.lt/naujienos/item/1006 Drąsiai ženkime į naują šimtmetį Mielieji, Šiandien gimtadienį švenčia ne tik Lietuva, bet ir kiekvienas jos pilietis. Drąsiai ženkime į naują šimtmetį, kartu švęskime, pažinkime ir kurkime!   Pagarbiai, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kukečių seniÅ«nijos seniÅ«nė   http://seniunai.lt/naujienos/item/1007 Sveikina Varniai Su artėjančiu Valstybės jubiliejiniu  gimtadieniu. Varnių seniÅ«nijos kolektyvas solidarizuojasi  LSSA  skelbiamoje akcijoje vasario 15 d. dirbame pasipuošÄ™ tautiniais rÅ«bais.   Pagarbiai, ROLANDAS BRUŽAS http://seniunai.lt/naujienos/item/1008 Sveikiname su didinga mÅ«sų Tėvynės švente... Sveikiname su didinga mÅ«sų Tėvynės švente...   Pagarbiai Kriukų seniÅ«nijos kolektyvo vardu SeniÅ«nė Audronė Impolienė http://seniunai.lt/naujienos/item/1009