Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Mokslinė-praktinė konferencija „Moderni seniūnija- gyvybinga bendruomenė“

2017-11-23

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) lapkričio 22 d. kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija Seime organizavo konferenciją „Moderni seniūnija – gyvybinga bendruomenė“.

VVSK pirmininkas Povilas Urbšys konferencijoje pažymėjo, kad gyventojų bendruomenės yra vietos savivaldos pagrindas, o seniūnijos yra arčiausiai gyventojų ir todėl jų veikla yra labai reikšminga. P. Urbšys informavo konferencijos dalyvius, kad VVSK inicijavo Vietos savivaldos įstatymo 16, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – sudaryti palankias teisines prielaidas seniūnijoms–biudžetinėms įstaigoms steigti ir užtikrinti seniūnijų–biudžetinių įstaigų sklandžią veiklą. Komiteto pirmininkas akcentavo, kad, nors nuo š. m. sausio 1 d. galioja įstatymo nuostatos, reglamentuojančios seniūnijų–biudžetinių įstaigų steigimą ir veiklą, kol kas Lietuvoje nebuvo įsteigta nei viena tokia įstaiga. Pagrindinė priežastis – per griežti reikalavimai, nustatyti seniūnijai–biudžetinei įstaigai steigti. Komiteto parengtu projektu siūloma panaikinti gyventojų skaičiaus ir pareigybių skaičiaus kriterijus, kurie dabar įstatymu yra nustatyti steigiant seniūniją–biudžetinę įstaigą. Siūloma palikti vienintelį būtiną reikalavimą: seniūnija – biudžetinė įstaiga yra reikalinga teikti aptarnaujamos teritorijos gyventojams viešąsias paslaugas.

Konferencijoje pranešimą pristačiusi Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė Vilma Atkočiūnienė aptarė seniūnijų vaidmenį stiprinant kaimo vietovių gyvybingumą. VVSK biuro patarėjas Algirdas Astrauskas apžvelgė seniūnaitijų fenomeną Lietuvoje, atskleisdamas istorinius vietos bendruomenių raidos aspektus. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos prezidentė Reda Kneizevičienė savo pranešime pabrėžė vidinės savivaldybių decentralizacijos svarbą ir gyventojų nuomonę dėl seniūnaitijų statuso ir veiklos. Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis savo pranešime aptarė seniūnijos statusą vietos savivaldoje ir iššūkius steigiant seniūnijas–biudžetinės įstaigas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis akcentavo savarankiškų savivaldybių ir stiprių seniūnijų bei švietimo svarbą plėtojant regionus ir ugdant vietos lyderius. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas atskleidė iššūkius, su kuriais susiduria vietos bendruomenės, siekiančios dalyvauti vietos savivaldoje.

Vykusios diskusijos metu apsikeista nuomonėmis dėl galimybių ir iššūkių stiprinant seniūnijas, didinant jų finansinį savarankiškumą, plėtojant bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. Apibendrindami diskusiją, konferencijos dalyviai, kurių buvo daugiau nei 200 asmenų, tarp jų savivaldybių vadovai, seniūnai, bendruomeninių organizacijų lyderiai, akademinės bendruomenės nariai priėmė rezoliuciją. Rezoliucijoje siūloma parengti ir patvirtinti ilgalaikę vietos savivaldos plėtros strategiją, laikytis subsidiarumo principo, užtikrinti seniūnijų ūkinį ir finansinį savarankiškumą, tobulinti seniūnijos teisinį reglamentavimą.

Konferencijos dalyviai  Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė rezoliuciją.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pasirašė  asociacijos ir konfederacijos bendradarbiavimo sutartį.

Konferencijos vaizdo įrašas.

Konferencijos nuotraukų galerija.

 

Parengė

VVSK komiteto biuro patarėja

 

MOKSLINĖS – PRAKTINĖS KONFERENCIJOS

„MODERNI SENIŪNIJA – GYVYBINGA BENDRUOMENĖ“

REZOLIUCIJA

2017 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

 

 

Mokslinės – praktinės konferencijos dalyviai Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia šią rezoliuciją.

             Konferencijos dalyviai pažymi, kad:

Lietuva neturi  teisės aktu patvirtintos ilgalaikės vietos savivaldos plėtros strategijos, nėra apsisprendusi dėl savivaldos vietos mūsų valstybės sąrangoje, todėl keičiantis politinei situacijai, nėra tęstinumo ir aiškumo, kuria kryptimi turėtų plėtotis Lietuvos vietos savivalda;

2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcija. Ji buvo pradėta, tačiau nebaigta įgyvendinti. Pasitaiko atvejų, kai keičiant vietos savivaldos teisinį reguliavimą, nesilaikoma Europos Vietos savivaldos chartijoje numatyto subsidiarumo principo;

pastaruoju metu išryškėjo tendencija, kad vykdant centralizavimą ir koncentravimą įvairiose valstybės bei savivaldybių valdymo srityse, mažėja seniūnijos ir seniūno ūkinis ir finansinis veiklos savarankiškumas, gyventojams mažėja  galimybės tiesiogiai dalyvauti tvarkant viešuosius, susijusius su tos teritorijos gyventojais, reikalus;

siekiant užtikrinti demokratiškumo pagrindų stiprinimą bei kaimo plėtrą, įtraukiant vietos bendruomenę į viešųjų reikalų tvarkymą seniūnijų lygiu, reikalingas kasdieninis šios veiklos koordinavimas bei kaimo  plėtros administravimas;

Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos  įstatyme numatytai vienai iš galimų formų seniūnijai – biudžetinei įstaigai, trukdo kurtis tame pačiame įstatyme nustatyti kriterijai: seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičius ne mažesnis kaip 1 500 gyventojų ir būtinybė seniūnijoje nustatytoms funkcijoms įgyvendinti patvirtinti ne mažiau kaip 7 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes.

Atsižvelgdami į tai, konferencijos dalyviai siūlo:

1.Parengti ir patvirtinti ilgalaikę vietos savivaldos plėtros strategiją;

2.Vadovautis subsidiarumo principu;

3.Užtikrinti  seniūnijų ūkinį ir finansinį savarankiškumą;

4. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos  įstatyme apibrėžiant ūkinės veiklos sąvoką, nustatyti, kad viešųjų paslaugų teikimas prižiūrint viešąjį ūkį, nebūtų laikomas ūkine veikla;

5. Seniūnijoje dirbančių žemės ūkio specialistų pareigybę, praplečiant jų funkcijas, pakeisti į kaimo plėtros specialisto pareigybę;

6. Panaikinti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos  įstatymo 31 str. numatytus biudžetinių įstaigų įkūrimo kriterijus – gyventojų skaičių, seniūnijos darbuotojų skaičių bei savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos rekomendaciją dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo.

 

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.