Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

E. Misiūnas: valstybės tarnautojo karjera turėtų tapti prestižine

2017-08-05

Po valstybės tarnybos pertvarkos Lietuvoje valstybės tarnautojų sumažėtų daugiau nei dvigubai, liktų apie 20 tūkst. tarnautojų. Tačiau pakeitus apmokėjimo ir motyvavimo sistemą šių žmonių tarnyba valstybei būtų kur kas labiau kvalifikuota ir kokybiška, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

 

 „Matote, tikslas yra toks, kad valstybės tarnautojo specialybė būtų tokia prestižinė, kaip teisėjo ar prokuroro, kad tai būtų gerai apmokamas, socialines garantijas turintis ir siektinas darbas“, - interviu BNS sakė E.Misiūnas.

Šiuo metu valstybės tarnyboje dirba apie 52,6 tūkst. žmonių.

Tiesa, ministras pripažino, jog skaičiavimų, kiek galėtų didėti vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis - nėra: „Po pertvarkos alga tikrai nesumažės ir egzistuos teisinis pagrindas ją didinti“.

- Koks yra pagrindinis šios pertvarkos tikslas?

- Pirmiausia tikslas yra toks, kad mes galėtume išgryninti valstybės tarnautojo, kuris vykdo viešojo administravimo funkcijas, sąvoką, nes dabar pas mus valstybės tarnautojų yra apie 50 tūkstančių. Mes norime pasakyti, kad valstybės tarnautojas yra tas žmogus, kuris iš tikrųjų vykdo viešąjį administravimą, kuris padeda kurti, kuria teisės aktų projektus ir visa kita. Visi kiti, kurie vykdo tas aptarnavimo funkcijas, tą vidinį administravimą, tai yra, pavyzdžiui, personalo specialistai, finansininkai, jie nebus įvardijami kaip valstybės tarnautojai ir dirbs pagal darbo sutartis.

Išgryninus valstybės tarnautojo sąvoką, jų liks apčiuopiamai mažiau - galėčiau pasakyti, kad kokių 20 tūkstančių. Tikslas yra, kad šie valstybės tarnautojai gautų konkurencingą, gerą, motyvuojantį darbo užmokestį už savo atsidavusį darbą.

- Ar skaičiavote, sumažinus valstybės tarnautojų skaičių, pavertus juos darbo sutartininkais, koks galėtų būti vidutinis būtent valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris dabar siekia beveik 800 eurų „į rankas“?

- Matote, dabar bus kitokia darbo užmokesčio skaičiavimo sistema. Jeigu dabar yra kategorijos nuo 1 iki 20, tai dabar bus devynios tokios kategorijos, bet bus šeši kiekvienos kategorijos intervalai. Ir šitie intervalai turės gana nemažą skirtumą.

Pavyzdžiui, skyriaus vedėjas turės galimybę gauti šešis skirtingus darbo užmokesčius. Priimant žmogų į pareigas, jam iš pradžių bus galima pasiūlyti patį žemiausią intervalą, o paskui palaipsniui jį didinti ir kelti. Taip atsiras galimybė pastoviai kilti tarnautojo darbo užmokesčiui tose pačiose pareigose, jau nekalbant apie tai, kad jis pareigose ateityje kiltų.

Pagrindinis mūsų tikslas, kad dabartinę darbo užmokesčio sistemą, kuri labai priklauso nuo priedų ir priemokų, kad šitie priedai ir priemokos būtų nubrauktos ir ta mediana būtų priderinta prie naujo darbo užmokesčio ir kad jis po pertvarkos liktų toks pats arba šiek tiek augtų. Ir po to jau būtų teisinė galimybė palaipsniui dar kelti patį atlyginimą pagal intervalų sistemą.

Pagal naują sistemą egzistuotų tik dvi priemokos. Viena bus raštiškai įforminus pavedimą valstybės tarnautojui atlikti kito valstybės tarnautojo funkcijas - tokia priemoka galėtų siekti iki 40 procentų darbo užmokesčio. Dar iki 20 procentų būtų galima skirti už darbą, kuris nukryptų nuo normalių darbo sąlygų. Kitokių priemokų nebebus. Tokiu būdu mes orientuojamės į bazinį darbo užmokestį, o ne į priedus.

Dar norėčiau papasakoti apie skatinimo priemones. Viena iš jų yra, kad bus galimybė valstybės tarnautojui, jeigu jis bus labai nusipelnęs savo indėliu, mokėti dviejų pareiginių algų dydžio piniginę išmoką.

- Čia kartą per metus?

- Taip, bet tai yra solidi premija. Jeigu būtų kokių 2 tūkstančių eurų darbo užmokestis, tai 4 tūkstančių eurų premiją gauti yra labai geras įvertinimas. Be to, visi tarnautojai galės per metus pasiimti dešimt poilsio dienų, bet ne daugiau nei tris iš eilės.

- Dar grįšiu prie klausimo. Ar skaičiavote, kiek po pertvarkos gali augti vidutinė valstybės tarnautojų alga?

- Kol kas neskaičiavome, bet esmė tame, kad po pertvarkos alga tikrai nesumažės ir egzistuos teisinis pagrindas ją didinti.

- Taip pat siūlote, kad aukščiausiose pareigose, pirmosiose trijose pareigybių grupėse dirbantiems valstybės tarnautojams būtų mokama fiksuota alga be intervalo. Kodėl vadovams siūlote kitokį darbo užmokesčio skaičiavimą, nei žemesnės grandies darbuotojams?

- Matote, kada aukščiausio lygio vadovas ateina dirbti, tai jis nustatytą darbo užmokestį sutarė, sulygino ir gauna tokį, kokį gauna. Manau, kad įstatyme tikrai bus nustatytas aukščiausio lygio vadovus motyvuojantis darbo užmokestis ir kelti jam atlyginimą palaipsniui nėra prasmės.

- Kaip supratau, esminis jūsų siūlymo įvesti atlyginimo intervalus yra tas, kad valstybės tarnautojui nuolatos būtų galima kelti algą. Bet juk darbdavys, priimdamas valstybės tarnautoją į darbą, nebūtinai turės jam iš pradžių skirti pačią žemiausią įmanomą algą, ar ne?

- Taip, nebūtinai. Taip darbdaviui paliekama teisė parinkti darbuotojui atlyginimą. Galbūt, pavyzdžiui, jam reikia tokio darbuotojo, kokių darbo rinkoje daug nėra ir jis norėtų jam mokėti solidų atlyginimą, ir todėl jis priima tokį darbuotoją iš karto pagal aukštesnį algos intervalą. Jis tokią teisę turės.

- Kokią naudą valstybė turės iš to, kad šalyje bus mažiau valstybės tarnautojų, bet daugiau darbo sutartininkų?

- Matote, tikslas yra toks, kad valstybės tarnautojo specialybė būtų tokia prestižinė, kaip teisėjo ar prokuroro, kad tai būtų gerai apmokamas, socialines garantijas turintis ir siektinas darbas.

- Tai jūsų vienintelis siekis yra didinti valstybės tarnybos prestižą?

- Faktas, kad taip pat egzistuoja tikslas didinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Bet taip pat svarbu išgryninti valstybės tarnautojus, kurie geba ir nori dirbti, kurie kurs patį geriausią produktą, bus profesionalūs, lojalūs. Taip ir pati valstybės tarnyba, valstybės valdymas bus darnesnis.

Aš suprantu, kad tas didėjantis atlyginimas tikrai motyvuos ateiti jaunus, tikrai gabius žmones, todėl ir augs valstybės tarnybos profesionalumas ir produktyvumas.

- Jūsų pateikto projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas bandysite priartinti prie Darbo kodekso, pavyzdžiui, nustatyti atostogas darbo, o ne kalendorinėmis dienomis. Ar lygiai taip pat bus supaprastinamas valstybės tarnautojų atleidimas?

- Taip. Tai ta pati nuostata, kuri buvo numatyta Seimui pavasarį teiktose Valstybės tarnybos įstatymo pataisose ir kurioms Seimas nepritarė. Tai čia ir atostogos, ir atleidimas lengvinamas, geriau paskirstomos išeitinės kompensacijos ir taip toliau.

- Ar įsivaizduojate, kaip atrodys centralizuota valstybės tarnautojų atranka?

- Pirmiausia, kaip dabar yra: bendrieji žmonių gebėjimai tikrinami Valstybės tarnybos departamente, tada vėliau jau konkursą rengia tarnautojo ieškanti įstaiga. Tikslas yra, kad atranka būtų vykdoma objektyviai ir ją laimėtų patys geriausi specialistai, kurie gali atlikti vienas ar kitas funkcijas. Tikrai kalbėjomės Vyriausybėje, kokie galėtų būti taikomi principai, tai tų principų gali būti įvairių. Dabar yra rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas dėl tų atrankų vykdymo.

Ką dabar galiu pasakyti, kad siekiame, jog konkursai būtų rengiami objektyviai, skaidriai ir laimėtų pats geriausias ir kad nebūtų jokių galimybių daryti įtaką. Taip pat turime tikslą, kad konkurso metu pasisakyti galėtų ir įstaigos vadovas, kuris priims žmogų pas save dirbti, kad jis irgi turėtų galimybę tarti žodį, kad jam reikia vienokių ar kitokių kompetencijų. Tai mes bandysime suderinti skaidrumą ir viešumą kartu su įstaigos vadovo kompetencija išsirinkti sau patį geriausią žmogų.

- Tai keliate tikslą, kad valstybės tarnautojų atranka vyktų tik Valstybės tarnybos departamente?

- Tikriausiai taip, bet ar tai vadinsis Valstybės tarnybos departamentu, ar tai bus atskira kita įstaiga, nežinau. Tačiau šiandieninėmis sąvokomis kalbant tai būtų Valstybės tarnybos departamentas.

- Įstatymo projekte buvo rašoma, kad valstybės tarnybos pertvarkos įgyvendinimui prireiks 100 mln. eurų. Kam reikės šių pinigų?

- Pirmiausia, atleidimams. Jeigu mes planuojame atleisti gerą dalį valstybės tarnautojų ir jie bus perkelti dirbti pagal darbo sutartis, tai pagal Valstybės tarnybos įstatymą juos reikės atleisti ir mokėti atitinkamas išeitines kompensacijas.

Kita vertus, jeigu mes keliame tikslą, kad valstybės tarnautojų alga nemažėtų, o būtų tokia pati arba didėtų, mums reikės išlaidų. Aukščiausio lygio vadovų alga tikrai didės, tik dabar negaliu tiksliai pasakyti, kiek. Iš čia ir susidaro išlaidos.

Tačiau faktas, kad pertvarkos bus vykdomos dar iki įstatymo įsigaliojimo, nes Vidaus reikalų ministerija ir visos kitos ministerijos vykdys vidines pertvarkas. Tai gali būti, kad šita 100 mln. eurų suma iš esmės sumažės.

- Kodėl norite naikinti valstybės tarnybos rezervą?

- Matote, toks kaip valstybės tarnybos rezervas savo filosofija nepasiteisino. Jeigu mes, pavyzdžiui, naikiname skyrių, ten yra septyni žmonės, ir iš jų tik kokie du ar trys gerai dirbantys, tai visus tuos žmones perkėlus į rezervą privalai jiems siūlyti laisvas pareigas.

Mes to nenorime. Mes norime, kad tokie žmonės išeitų iš valstybės tarnybos ir ateitų nauji, o pagal dabar galiojančią sistemą mes turime tam blogai dirbusiam darbuotojui siūlyti kitas pareigas ir taip tas vidutiniškai dirbantis žmogus vėl sugrįžta į valstybės tarnybą. Tai trukdo į gerai apmokamas pareigas priimti naujai matančius, jaunus, perspektyvius žmones.

Aš manau, kad turi būti taip: yra konkursas, konkursą laimėjo pats geriausias žmogus ir jis dirba. Naikiname pareigybę, blogai įvertinome ar dar kas nors, tas žmogus išeina ir mes atsisveikiname. Tiesiog taip ir jokių rezervų nereikia.

- Kaip jūs pats manote: turint omenyje, kad valstybės tarnyba yra labai jautri sritis su daugybe politinių, partinių interesų, ar jūs iš tikrųjų tikite, kad jūsų siūloma pertvarka sulauks reikiamos paramos Vyriausybėje ir Seime?

- Nenoriu sakyti, tikiu ar netikiu, bet galiu pasakyti, kad asmeniškai kaip ministras ir visa ministerija dėsime pastangas bendradarbiaujant su Seimo nariais, su komitetų pirmininkais, su frakcijomis, kad įtikintume šio įstatymo nauda, nes ilgalaikėje perspektyvoje valstybė tikrai sutaupys, tikrai pagerės valstybės tarnybos kompetencija, darbo kokybė. Kitokios išeities nėra.

Mes galime kalbėti apie vienerių metų perspektyvą, dvejų metų perspektyvą, bet jeigu mes žiūrime į ilgalaikę perspektyvą, kitos išeities nėra - būtina padaryti valstybės tarnybos reformą. Mūsų siūlomi įstatymai yra labai aiškūs, tai labai geras kelias padaryti reformą ir jeigu Seimo nariai tam pritartų, tai tikrai būtų laimėjimas visai Lietuvai. Aš pats dėsiu visas pastangas, kad įtikinčiau visus kolegas.

- Minėjote, kad po pertvarkos valstybės tarnyboje gali likti apie 20 tūkst. žmonių. Kada iš tikrųjų taip galėtų būti?

- Pagal siūlymą, iki 2018 metų rugsėjo visos valstybės ir savivaldybių įstaigos turi peržiūrėti pareigybių sąrašus ir nustatyti, kurie valstybės tarnautojai iš tikrųjų vykdo viešąjį administravimą, o kurie vykdo tik vidaus administravimą. Jeigu tai bus padaryta laiku, tada mes jau žinosime, kurie žmonės liks valstybės tarnautojais 2019 metais, o kurie taps darbo sutartininkais.

- Kitaip tariant, 2019 metų sausio 1 dieną Lietuvoje liktų apie 20 tūkst. valstybės tarnautojų?

- Taip. Mes įstatymą parengėme taip, kad jis nuo 2019 metų sausio 1 dienos būtų pilnai vykdomas.

Jakučionis

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.