Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Kreipimasis

2016-01-12

 

 
   

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija

 

Lietuvos Respublikos Prezidentei                                                                       2016 01 12 Nr.9

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto Pirmininkei

Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto Pirmininkui

 

DĖL SOCIALINĖS PARAMOS IR VIETOS SAVIVALDOS

 

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija 2005-2006 metais dalyvavo Nyderlandų vyriausybės  MATRA programos finansuojamame projekte „Vaiko teisių apsauga ir  stebėsenos mechanizmo sukūrimas Lietuvos seniūnijose“. Projekto medžiaga buvo įteikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Atsižvelgus į projekto rezultatus, 2007 metais seniūnijose buvo įvesti socialinio darbuotojo etatai darbui su rizikos šeimomis.

Socialiniai darbuotojai darbui su rizikos šeimomis, gaudami palyginti mažą atlyginimą, turėdami didelį rizikos šeimų skaičių, neturėdami transporto, dažnai aukojo savo laiką, esant reikalui dažnai po darbo, išeiginėmis ir net švenčių dienomis, kartais rizikuodami savo sveikata, lankė šeimas, gelbėjo vaikus. Jų veiklos rezultatai matomi. Jeigu  visi darbuotojai  būtų turėję bendrą, kokybišką darbo veiklos metodiką, transportą, būtų vykdoma veiklos koordinacija, įgaliojimų, teisių ir atsakomybės paskirstymas tarp vaiko teisių apsaugos institucijų, nustatytos seniūnijų socialinių darbuotojų  kompetencijos, būtų reikalaujama atsakomybės iš tėvų, skatinamas vietos bendruomenės narių pilietiškas požiūris,  mažinamas skurdas, vaiko apsaugos  rezultatai būtų žymiai geresni.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija jau daugelį metų deleguoja savo atstovą į Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai keisti socialinės paramos skyrimo tvarką, nes parama neefektyvi ir net žalinga,  neskatina paramos gavėjų socialinės integracijos, o jų vaikus nemotyvuoja mokytis, nes daugelis jų teigia, kad ateityje gyvens iš pašalpų.

 Asociacijos siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagaliau  išgirdo ir pradžioje penkiose savivaldybėse  buvo pradėtas vykdyti pilotinis  piniginės paramos modelis, kuris pasiteisino ir taikomas visose savivaldybėse.

Socialinės paramos gavėjų pirminis svarstymas seniūnijose pilnai  pasiteisino, nes seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai, bendruomeninių organizacijų ir gyventojų atstovai, pažindami gyventojus, gali tiksliau nustatyti asmenis, kuriems reikalinga socialinė parama. To pasėkoje sutaupyta daug paramos lėšų, kurios visos galėtų būti naudojamos  neatidėliotinų socialinių problemų sprendimui seniūnijose. Be to prasidėjo nors ir maža  paramos gavėjų motyvacija dirbti.

Gyventojų mentaliteto sovietinio mąstymo  likučiai, kad jie nieko negali įtakoti, viską sprendžia valdžia, o vietinės valdžios nenoras, kad gyventojai dalyvautų savivaldos institucijų sprendimų priėmime, neleidžia vystytis pilietinei visuomenei. To pasėkoje gyventojai pasyvūs, vangiai dalyvauja bendrųjų vietos ir socialinių  problemų sprendime.

Iš savivaldybių seniūnų reikalaujama žymiai daugiau, negu Vietos savivaldos įstatymas seniūnams suteikia teisių. Seniūnų išsilavinimas, kvalifikacija ir veiklos patirtis leistų jiems veikti vietos savivaldoje plačiau, skatinti seniūnijų gyventojus patiems spręsti bendrąsias vietos problemas, aktyviai dalyvauti tvarkant viešuosius seniūnijų reikalus.

Daugelis Vyriausybių deklaravo Vietos savivaldos vidinę decentralizaciją, bet vis  tai palieka deklaracijose.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija siūlo vieną iš būdų viešojo valdymo tobulinimui ir socialinėm problemom spręsti:

1) Reikalauti  tėvų atlikti konstitucines teises ir pareigas - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti,

2) Atlikti vietos savivaldos vidinę decentralizaciją, pagal subsidiarumo principą savivaldybės viešojo administravimo subjektų sprendimus priimti ir įgyvendinti tuo lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi  - seniūnijose:

  Seniūnijos, turinčios teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekančios jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingos už šių funkcijų įgyvendinimą, kartu su išrinktais bendruomenių atstovais seniūnaičiais galėtų atlikti pirminio savivaldos lygio funkcijas. Tai sudarytų galimybę įgyvendinti pagrindinius principus, kuriais grindžiama vietos savivalda: viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, sprendžiant bendrąsias vietos problemas, tiesiogiai jiems dalyvaujant rengiant ir svarstant sprendimų projektus, skatinant kitas pilietinės iniciatyvos formas, diegiant savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remiant asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų reikalų tvarkymu, veiklos skaidrumo.

3) Vietos savivaldos įstatyme įteisinti nuostatas, kad seniūnijoms skiriama administruoti ne mažiau 10 procentų savivaldybės biudžeto.

4) Vietos savivaldos  įstatyme įrašyti  ir įgyvendinti nuostatą, kad seniūnas veikia kaip bendrinančios organizacijos vadovas, skatina gyventojų iniciatyvas, motyvuoja gyventojus dalyvauti pokyčiu valdyme, šaukia seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų, įmonių, organizacijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sueigas, organizuoja vietos gyventojų problemų sprendimą. Prireikus apibendrina sueigoje pateiktas pastabas, pasiūlymus ir juos teikia savivaldybės administracijos direktoriui  ar organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų  ir įstaigų vadovais.

5) Seniūnaičius rinkti 4 metams kartu su savivaldybių tarybų rinkimais. Suteikti didesnius įgaliojimus.

Be to, įgyvendinus šiuos pasiūlymus, seniūnų išsilavinimas, kvalifikacija ir veiklos patirtis, sudarytų   galimybę žemiausiame savivaldos lygmenyje įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metais programos nuostatas:

-didinti seniūno veiklos efektyvumą ir jo atsakomybę už veiklos rezultatus;

-užtikrinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti;

-skatinti visuomenę, ypač nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes, dalyvauti viešojo valdymo procesuose;

-užtikrinti konsultacijų su visuomene vykdymą ir didinti jos dalyvavimo viešojo valdymo proceso galimybes;

- įgyvendinti realias priemones, skatinančias gyventojus ir vietos bendruomenes dalyvauti, sprendžiant viešuosius reikalus;

- tam kad aktyviau būtų keliamos ir sprendžiamos bendruomenei aktualios problemos,  stiprinti bendruomenės narių gebėjimus ir ugdyti lyderius, stiprinti bendruomenės atstovų lyderystės ir iniciatyvumo kompetencijas;

- stiprinti bendruomenių savivaldą.

Pagarbiai,

 

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas                          Jonas Samoška

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.