Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Savivalda prasideda nuo bendruomenės

2015-02-23

Žmonių ilgai reikalauti ir galiausiai iškovoti tiesioginiai merų rinkimai turėtų sustiprinti demokratiją ir priartinti savivaldą arčiau žmonių, tačiau to gerokai per maža, kad būtų išspręsta daugelis savivaldą Lietuvoje kamuojančių problemų.

Viena svarbiausių iš jų – atotrūkis tarp savivaldybėms vadovaujančių politikų ir kasdienes problemas spręsti turinčių gyventojų. Nei partijų „iš viršaus“ paskiriami seniūnai, nei tiesioginiai merų rinkimai nesukuria ryšio tarp politikų ir žmonių. Tą gali padaryti tik savo iniciatyva besikuriančios vietos bendruomenės.

Jėga bendruomenėse

Žinau, ką kalbu, nes pati jau daugelį metų vadovauju kaimo gyventojų bendruomenei „Smilgynai ir kaimynai“ Klaipėdos rajone. Gerai pažįstu, problemas, su kuriomis susiduria besitelkiantys veiklai gyventojai, tačiau kartu ir tai, kiek daug jie gali bendromis jėgomis nuveikti.

„Smilgynai ir kaimynai“ bendrai veiklai vienija aštuonių Klaipėdos rajono kaimų gyventojus. Nereikia daug laiko įsitikinti, kad būtent bendruomenė yra geriausia vieta tiek šventėms, tiek darbams, tiek savo teisėtų reikalavimų gynimui. Tokia plati yra ir gyvybingos bendruomenės veikla: bendruomeniški ir aktyvūs žmonės net ir kaime, o gal būtent dėl to, renkasi draugėn ir per kiekvieną didelę šventę, ir kiekvienam bendram labui reikalingam darbui.

Bendruomenės veiklos patirtis praturtina, suteikia drąsos imtis didesnių projektų, leidžia pajausti savo jėgas. Tai ypač svarbu gyventojų santykiui su vietos valdžia. Pavieniam kaimo žmogui savivaldybė yra biurokratų gūžta uždaromis durimis ir neretai užriestomis valdininkų nosimis. Tačiau bendruomenės akyse tiek savivaldybė, tiek kitos valdžios įstaigos yra žmonių tarnai ir lygūs partneriai. Sunku įsivaizduoti, kaip be bendruomenės kaime būtų išspręstos gyventojams dėl prastos kelių kokybės, be gyventojų sutikimo statomų vėjo jėgainių ir kitų projektų kylančios problemos.

2014 metais mūsų bendruomenė pripažinta viena iš trijų geriausių Klaipėdos rajono nevyriausybinių organizacijų. Rajoninės pergalės nacionaliniam skaitytojui gali atrodyti kuklus pasiekimas, tačiau bendruomenės narius darbai, už kuriuos jie įvertinti, praturtina ir sustiprina. Kaip pirmininkė, organizuodama bendruomenės veiklą – nuo kiekvienos talkos, statybų ar sodinimo akcijos iki tradicinių mišių, amatų mokymosi ir bendrų pramogų – matau stiprėjančius saitus ir tikėjimą savimi, matau, kad bendruomenė yra daug daugiau nei tik suma žmonių, kurie ją sudaro. Bendruomenėse slypi jėga, kurią išnaudoti kol kas trukdo tiek savivaldos įstatymai, tiek pačių savivaldybių požiūris. Tačiau mūsų pareiga tai pakeisti.

Žmonių savivalda

Nors vadiname tai savivalda, dažniausiai žmonėms patiems „savo kiemo“ viešųjų reikalų tvarkytis neleidžiame. Galbūt dar nuo sovietmečio į paprastą žmogų žiūrima kaip į negalintį nieko spręsti ir tik norinti ką nors gauti. Tikiu, kad tokių žmonių yra ir jiems toks požiūris patinka. Tačiau aktyvius, neabejingus gatvės, kvartalo, kaimo ar parapijos, galiausiai miesto reikalams žmones tokia sistema gniuždo ir stabdo nuo tikrosios savivaldos kūrimo.

Ilgalaikėje perspektyvoje reikia siekti tiesioginių seniūnų rinkimų, tačiau ir dabar esama tvarka veikiančios seniūnijos ir savivaldybės galėtų daug plačiau atsiverti vietos bendruomenėms, gyventojų bendrijoms ir kitoms vietinėms nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Telktis gebantiems ir norintiems gyventojams ne tik Klaipėdos rajone, bet ir visoje Lietuvoje turėtų būti suteikiama daugiau galimybių dalyvauti gyventojams aktualių sprendimų priėmime, o kartu ir daugiau atsakomybės už tų sprendimų sėkmę ir įgyvendinimą.

Reikalingas didesnis pačių gyventojų vaidmuo ne tik skaidriai skirstant jų reikmėms skiriamas lėšas, tačiau ir nustatant prioritetus įvairiose savivaldai pavaldžiose srityse. Bendruomenėms ir namų bendrijoms turėtų būti suteikta galimybė perimti joms aktualių viešųjų paslaugų administravimą, tvirtinant ir įgyvendinant viešųjų erdvių – parkų, skverų, aikščių, pakrančių – tvarkymo projektus. Kiekvienos srities savivaldybės komitetuose turėtų būti sukurtas bent patariamasis formatas svarstant klausimus ne tik klausytojo teisėmis dalyvauti ir bendruomenių bei NVO atstovams. Nėra priežasčių, kodėl svarbiais, tačiau ekspertinių žinių nereikalaujančiais klausimais negalėtų būti skelbiami vietiniai „referendumai“ – konkrečios gyvenvietės ar visos savivaldybės gyventojų apklausos, kurios įpareigotų valdančiuosius paklusti piliečių valiai.

Nebijokime būti piliečiais

Galima kelti baikštų klausimą, kuo baigsis didesnis žmonių dalyvavimas vietos politikoje. Tai dažnas, bet piliečių baimės padiktuojamas klausimas. Demokratijos esmė nėra išsirinkti atstovus, kurie sprendžia vien savo galva ir nustumia rinkėjus nuo bet kokio sprendimų priėmimo. Demokratijai reikalingi piliečiai, kuriais ir nacionalinė, ir vietos valdžia pasitikėtų ne tik, kai reikia mandato, bet ir kai reikia priimti sprendimus.

Pilietiškumas nėra dorybė, kurią galima išsemti ja naudojantis.

Priešingai, ją reikia puoselėti skatinant žmonių dalyvavimą, kišimąsi į bendruomenės reikalus, atsakomybę už save ir kitus, įsipareigojimą ne tik šeimos, bet ir visuomenės nariams. Bendruomenė yra arčiausiai žmogaus esanti ir neabejotinai teigiamai juos veikianti grandis pilietiškumui stiprinti ir žmonėms įtraukti. Todėl nuo bendruomenių įgalinimo reikia pradėti ir tikrosios savivaldos kūrimą.


Rasa Petrauskienė

 

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.