Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Bendruomenė sprendžia savo likimą

2011-10-21

Šiuo metu vis daugiau kalbama apie seniūnijų reformą. Tačiau kokia ji turėtų būti? Kokia bus seniūnijų vieta savivaldoje? Ar iš tiesų skatinamas piliečių dalyvavimas savivaldoje?


Seniūnija Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme apibrėžiama kaip savivaldybės administracinis filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Ši žemutinė savivaldos grandis atlieka jai priskirtas funkcijas - seniūnams priskirtus notarinius veiksmus, teikia pažymas apie gyvenamąją vietą ir kt. Čia deklaruojama gyvenamoji vieta, tvarkomi socialinės paramos suteikimo dokumentai, nagrinėjami fizinių ir juridinių asmenų prašymai. Seniūnijos teikia savivaldybei pasiūlymus dėl komunalinių, aplinkos ir kitų klausimų sprendimo. Būtent seniūnijoje sprendžiamos vietos gyventojų problemos, buriamos bendruomenės, vyksta susitikimai su gyventojais sprendžiant aktualius šios teritorinės bendruomenės klausimus. Čia ir prasideda savivalda.

Lietuvos gyventojų dalyvavimas savivaldos procesuose visų pirma vyksta seniūnijų lygmenyje. Seniūnijos vaidmuo yra labai svarbus vietos bendruomenių formavimo procesuose. Dar visai neseniai visoje Lietuvoje pradėtos steigti seniūnaitijos, renkami seniūnaičiai - gyvenamosios vietovės bendruomenių atstovai. Taip skatinamas pilietinis dalyvavimas savivaldoje, stiprinamas bendruomeniškumo jausmas.

Seniūnų skyrimo procese dalyvauja ir bendruomenių atstovai. Nors seniūną į pareigas skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, tačiau pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos veikloje dalyvauja ir seniūnaičiai. Vadovaujantis LR Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, konkurso komisija sudaroma iš 7 narių, iš kurių ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos bendruomenių atstovai.



Seniūnijoms daugiau galių

Lietuvoje yra 60 savivaldybių, 55-iose iš jų yra įsteigta 550 seniūnijų. Tenka pastebėti, kad LR Vietos savivaldos įstatyme numatytoms seniūnijų funkcijoms atlikti stinga galių. O juk Europos savivaldos chartijos 4 straipsnyje teigiama, kad viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys valdžios organai. Lietuvoje tai ir yra seniūnijos.

Nepaisant to, kai kurios savivaldybės vengia vykdyti LR Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Remiantis Vyriausybės atstovų pateikta informacija (2010-03-31) apie seniūnijų veiklos programas ir joms įgyvendinti skiriamas lėšas, pastebėta, jog dalis savivaldybių nevykdo LR Vietos savivaldos įstatyme numatytų reikalavimų: laiku netvirtina seniūnijų veiklos programų ir neskiria lėšų joms vykdyti. Pavyzdžiui, Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos veiklos programa tuo metu dar nebuvo patvirtinta ir jos įgyvendinimui neskirtos lėšos, tokia pati situacija buvo ir Akmenės, Pakruojo, Rokiškio, Skuodo, Trakų rajonų savivaldybėse bei Kauno, Šiaulių miesto savivaldybėje.

Pažymėtina, jog seniūnijų programos patvirtintos 38-iose savivaldybėse, jų programų įgyvendinimui skirtos lėšos 39-iose, o 5-iose savivaldybėse nėra įsteigta seniūnijos.

Finansinio savarankiškumo stygius suriša rankas seniūnams spręsti vietos gyventojų problemas. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė seniūnijų veiklai skiria po 50 000 Lt, tuo tarpu Tauragės, Pasvalio ir Kėdainių seniūnijoms skiriama 8-13 proc. viso savivaldybės biudžeto.


Seniūnijų ateities vizija


Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje pristatant savivaldos pertvarkos idėjas didelis dėmesys buvo skiriamas ir seniūnijoms. Buvo numatyta tobulinti seniūnijų funkcijų ir seniūnų skyrimo, atsižvelgiant į vietos bendruomenės nuomonę, reglamentavimą. Taip pat planuota suteikti seniūnui didesnius įgaliojimus sprendžiant bendruomenei aktualius klausimus bei sudaryta galimybė įsitraukti į seniūnijai priskirtų funkcijų įgyvendinimo procesą vietos bendruomenėms.

Pagal LR Vietos savivaldos įstatymą, kiekvienais metais tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina seniūnijos veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikiamas lėšas. Todėl Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija siekia, jog LR Vietos savivaldos įstatymas būtų papildytas nuostata, kad seniūnijos veiklos programų vykdymui būtų skiriama ne mažiau kaip 10 proc. savivaldybės biudžeto lėšų.




Bendruomenė sprendžia savo likimą


Glaudus ryšys tarp visuomenės ir politinių sprendimų įgyvendinimo yra kelias į pilietinę visuomenę. Išklausyti bei suprasti visuomenės poreikius ir priimti efektyvius sprendimus galima tik įgyvendinus subsidiarumo principą. Europos savivaldos chartijoje teigiama, jog pareigų, perduodamų kitiems vietinės valdžios organams, apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat keliami efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimai.

Jau dabar savivaldybės, svarstydamos teritorinių ribų klausimus, vykdo gyventojų apklausas, siekdamos išsiaiškinti bendruomenių poziciją. Taigi vietos savivalda, kaip demokratinės valstybės pagrindas, skatina pilietinę iniciatyvą ir leidžia ne tik aktyviai domėtis bendruomenės reikalais, bet ir realai spręsti aktualius kasdienius klausimas ir problemas.

2009 m. lapkričio-gruodžio mėn. Kauno mieste vykdyta gyventojų apklausa, kurios tikslas - išsiaiškinti seniūnijose teikiamų paslaugų kokybę. Net 76 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, jog savivaldybės bendruomenės turėtų būti labiau įtrauktos priimant bendruomenėms svarbius sprendimus savivaldybėje. Atliktos gyventojų apklausos duomenimis, vietos gyventojai pritaria ne tik idėjai spręsti bendrąsias problemas būtent seniūnijoje (76 proc.), bet ir išreiškė poziciją suteikti seniūnijoms didesnį veiklos ūkinį ir finansinį savarankiškumą (61 proc.). Taip pat Kauno miesto gyventojai pasisakė prieš seniūnijų jungimą - 72 proc. (Vilijampolės-Aleksoto, Petrašiūnų-Panemunės ir pan.).

Radviliškio rajono savivaldybėje nuo 2011 m. birželio 20 d. iki rugpjūčio 19 d. buvo vykdyta apklausa dėl Radviliškio rajono savivaldybėje esančių kaimų ir seniūnijų ribų. Apibendrinus gautus rezultatus dėl Šiaulėnų miestelio teritorijos ribų pakeitimo, pasiūlyta rangovams ribas keisti minimaliai. Pažymėtina, jog apklausos metu buvo įvykdytas reikalavimas apklausti ne mažiau kaip 25 proc. teritorijos gyventojų.

Vietos bendruomenės turi naudotis įstatymo numatytomis teisėmis ir aktyviai dalyvauti sprendžiant kasdienius klausimus. Savivaldybių tarybos, prieš priimdamos sprendimus keisti seniūnijų ribas ar stambinti seniūnijas, pirmiausia turi atsiklausti žmonių nuomonės.

Kas laukia Vilniaus seniūnijų?

Vidinis Vilniaus miesto savivaldybės centralizavimo projektas kelia nerimą ne tik seniūnijų darbuotojams, seniūnaičiams, bendruomenių nariams, bet ir visiems miestiečiams. Siekis reformuoti seniūnijas jas stambinant kelia Vilniaus gyventojų nepasitenkinimą dėl pablogėsiančios viešųjų paslaugų kokybės bei padidėsiančių atstumų tarp gyvenamosios vietos ir aptarnaujančios seniūnijos.

Šiuo metu Vilniuje yra įsteigta 21 seniūnija. Gyventojų skaičius kiekvienoje Vilniaus seniūnijoje svyruoja nuo 9000 gyventojų Paneriuose iki 47 000 Žirmūnų seniūnijoje. Kai kurios sostinės seniūnijos yra nutolusios 10-17 km atstumu nuo miesto centro.

Miestiečiai, o ypatingai vyresnio amžiaus sostinės gyventojai, norėdami atvykti

į seniūniją susidurtų su susisiekimo problemomis. Be to, sumažėtų teikiamų paslaugų operatyvumas. Dalis miesto bendruomenių netektų patalpų, kurios iki šiol tarnavo miestiečiams - jose rengiami susitikimai su gyventojais, šventės, susirinkimai,vyksta įvairūs kiti renginiai.


Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija siekia, kad paslauga išliktų kuo arčiau žmogaus ir pasisako prieš seniūnijų stambinimą.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Vilniaus miesto tarybos narys Algis Strelčiūnas



(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.