Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Dėl seniūnų tiesioginių rinkimų

2011-06-15

Jau daugiau nei dešimt metų kalbama apie tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus. Apie tiesioginius seniūnų rinkimus vėl kalba LR Prezidentė ir Seimo nariai. Penkiasdešimt penkiose savivaldybėse yra 550 seniūnijų, kurių teritorijos suskirstytos į 3080 seniūnaitijų Be to Klaipėdos mieste nėra seniūnijų, bet mieste įsteigtos 54 seniūnaitijos. O Kauno miesto savivaldybės taryba iki šio laiko seniūnijose neįsteigė seniūnaitijų.

Daugiau kaip pusė savivaldybių nevykdo vietos savivaldos įstatymo ir Europos vietos savivaldos chartijos reikalavimų. Visose savivaldybėse seniūnų veiklos ir finansinis savarankiškumas yra skirtingi. Jei Kėdainių, Tauragės, Radviliškio savivaldybių seniūnai asignuoja 8- 12 procentų savivaldybės biudžeto, tai Kauno ir Vilniaus miestų, Alytaus r, Zarasų ir kitų savivaldybių seniūnai nėra asignavimų valdytojai. Vyriausybės patvirtinta vietos savivaldos decentralizacija nevykdoma ar vykdoma vangiai, o praėjusios kadencijos Klaipėdos r., Telšių, Plungės, Kauno r. ir kitos savivaldybių tarybos vykdė centralizaciją. Daugelyje savivaldybių seniūnijų programos sudaromos todėl, kad reikia sudaryti t.y.„popierinės“, joms skiriamos minimalios lėšos ar lėšos visai neskiriamos. Galime tik apgailestauti, kad yra savivaldybės tarybos narių, kurie būdami tarybos nariais kelias kadencijas, nėra net perskaitę vietos savivaldos įstatymo.

Ar efektyviau dirbs tiesiogiai išrinktas seniūnas nei seniūnas priimtas į pareigas komisijos, kurios sudėtyje iš septynių narių trys ar keturi nariai yra gyventojų išrinkti atstovai - seniūnaičiai?Ar tiesiogiai išrintas seniūnas užtikrintai turės veiklos ir finansinį svarankiškumą?Ar savivaldybių tarybos patvirtins seniūnijų veiklos programas ir skirs finansavimą? Ar savivaldybės tarybos nariai nediskriminuos tiesiogiai išrinktą seniūną, jei jo politinės pažiūros kitos nei savivaldybės tarybos narių? Ar tiesiogiai išrinktas seniūnas, turėdamas veiklos ir finansinį savarankiškumą, nepataikaus savo rinkėjams ir lėšas naudos neefektyviai, nes norės įtikti rinkėjams(vietoj valymų įrengimų įrengs šaligatvį).Ar seniūnas bus politikas? Ar seniūnas atsiskaitys tik rinkėjams? Jei tiesiogiai išrinktas seniūnas bus vykdomosios valdžios atstovas, tai kokie jo santykiai su savivaldybės administracijos direktoriumi? Kokią įtaką tiesiogiai išrinktam seniūnui galės turėti savivaldybės vadovai? Ar tiesiogiai išrinkti seniūnai bus savivaldybės tarybos nariai? Kas parinks seniūnų kandidatūras, kad seniūnai atitiktų išsilavinimo ir kvalifikacinius reikalavimus? Ar tiesiogiai išrinkus seniūną padidės gyventojų įtaka vietos savivaldos institucijoms priimant sprendimus? Kyla dar daugybė klausimų.

Seniūnų asociacijos vienas iš tikslų yra skatinti seniūnijų gyventojų platų dalyvavimą savivaldoje, gyventojų dalyvavimą savivaldos institucijoms priimant sprendimus, didinti glaudų vietos valdžios, verslo ir gyventojų bendradarbiavimą sprendžiant vietos gyventojų bendrąsias problemas.

Lietuvos savivaldybių seniūnai yra įsitikinę, kad dabartinėje situacijoje tiesioginiai seniūnų rinkimai savivaldos problemų nespręstų. Be to vietos savivaldos įstatye yra nuostata, kad seniūnijos gyventojai per savo išrinktus atstovus – seniūnaičius gali pasirinkti į pareigas skiriamą seniūną. Tai dalinai leidžia gyventojojams įtakoti renkantis seniūną.

Seniūnų ilgalaikė darbo patirtis rodo, kad pirmiausia reikėtų įgyvendinti sekančias nuostatas:

-užtikrinti, kad visos savivaldybių tarybos vykdytų vietos savivaldos įstatymo visus reikalavimus, kad būtų vykdoma savivalda o ne valdymas;

-greitai įvykdyti savivaldybių vidinę decentralizaciją;

-vietos savivaldos įstatyme padaryti sekančius straipsnių pataisymus ir papildymus:

31 straipsnis. Seniūnija ir seniūnas

      1. Seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, atliekantis visas juridinio asmens funkcijas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į miestų mikrorajonų ir gyvemviečių teritoriją, gyventojų skaičių (ne mažiau kaip 500), gyventojų pageidavimus, privalo steigti seniūniją ar seniūnijas. Seniūnijų skaičių, kiekvienos seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas sprendimu nustato savivaldybės taryba. Seniūnija yra ne tik administracijos filialas atliekantis visas juridinio asmens funkcijas, bet ir organizacija apimanti visos seniūnijos veiklą.

32. Straipsnis. Seniūnijos ir seniūno funkcijos

1. Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Kiekvienais metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas, bet ne mažiau kaip 10 procentų savivaldybės biudžeto. t.sk. 5 procentus gyvenimo kokybei gyvenamosiose vietovėse gerinti, teritorijoms prižiūrėti ir tvarkyti (keliams, gatvėms, šaligatviams, bendrojo naudojimo teritorijoms, kitiems infrastruktūros objektams), gyventojų užimtumo programoms įgyvendinti, kaimo (miesto, miestelio) sportiniam ir kultūriniam gyvenimui plėtoti. Lėšos iš savivaldybės biudžeto seniūnijoms paskirstomos atsižvelgiant į seniūnijos gyventojų skaičių ir seniūnijos teritorijos plotą, infrastruktūrą Sprendimą dėl lėšų panaudojimo gyvenimo kokybei gyvenamosiose vietovėse gerinti priima seniūnijos seniūnaičių sueiga. Lėšų seniūnijos teritorijoje panaudojimo tvarką ir kriterijus nustato seniūnijos seniūnaičių sueiga. Savivaldybės taryba nustato seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų savivaldybės biudžeto asignavimų, tikslinių valstybės dotacijų.

3. Seniūnas:

16. apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje, veikia kaip bendrinančios organizacijos veiklos organizatorius, numatantis ateities perspektyvas, skatinantis gyventojų iniciatyvas, motyvuojantis gyventojus dalyvauti pokyčių valdymo procese, formuojantis rinkodaros strategiją seniūnijoje.

33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio statusas

      1. Seniūnaičiui kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms paslaugoms (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto) apmokėti ir prekėms, susijusiomis su šiomis paslaugomis, įsigyti. Šios išmokos dydį savivaldybės taryba nustato sprendimu, reglamente nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Seniūnaičių sueiga

4. deleguoja savo atstovus į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisiją, savivaldybės etikos komisiją, komitetų ir tarybos posėdžius kai svarstomi klausimai susiję su visos savivaldybės bendruomenės gyvenimu, kurie gali daryti poveikį savivaldybės bendruomenės gyvenimo kokybei, aplinkai ar pagrindinei bendruomenės veiklai ir jos būviui ilgesniam laikui į priekį.

Esama seniūnų kvalifikacija, viešojo administravimo patirtis, žmogiškosios savybės sudaro galimybę seniūnams veikti savarankiškai ir turėti bei administruoi asignavimus, priartinti paslaugas prie gyventojų, spręsti gyventojų bendrąsias vietos problemas, vystyti tikrąją vietos savivaldą, o tam reikia vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti siūlomas nuostatas ir savivaldybių tarybų noro decentralizuoti vietos savivaldą, plėtoti savivaldą, o ne vien vykdyti valdymą.

Po šių nuostatų pilno įgyvendinimo galima galvoti apie seniūnų tiesioginius rinkimus.


Asociacijos direktorius   Petras Gestautas





(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.