Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

ALANTOJE APIE SAVIVALDĄ DISKUTAVO PANEVĖŽIO IR UTENOS APSKRIČIŲ SENIŪNAI

2019-10-22

2019 m. spalio 22 d. Panevėžio ir Utenos savivaldybių seniūnijų seniūnai Molėtų rajone, Alantoje susirinko į kasmetinę seniūnų sueigą. Sueigą pradėjo ir padėkojo už aktyvų dalyvavimą sueigos organizatorė Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė, asociacijos viceprezidentė Dalia Janulienė ir Alantos seniūnas Aidonas Užubalis. Sueigos dalyvius pasveikino Molėtų savivaldybės meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, Atlantos mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis. Meras išsakė savo aiškią poziciją dėl seniūnų tiesioginių rinkimų įstatymo projekto. Jis akcentavo, kad seniūnai galėtų būti renkami tik tuo atveju, jei būtų pakeistas savivaldos modelis. Tokiu atveju seniūnijos taptų tarsi mažos savivaldybės su savo biudžetais. Gerb. Jauneika pateikė siūlymą, kad būtų tobulinama savivaldybių tarybų rinkimai tvarka, būtų galima į tarybą rinkti pagal teritorijas,tokių atvejų būtų užtikrintas gyventojų atstovavimas teritorinių principu. Meras pabrėžė jog šiuo metu yra daug nesusipratimų ir su tiesioginiais metų rinkimais. Todėl skubotas įstatymo dėl tiesioginių seniūnų rinkimų nieko neišspręstu, tiesiog įneštu daug sumaišties savivaldoje. Jam antrino bei pritarė išsakytai nuomonei Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotoja Vaneta Veršulytė, administracijos direktorė iš Ignalinos Jūratė Balinskienė, Povilas Balijonis iš Pasvalio rajono bei Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Einukas. Direktoriai pasidžiaugė seniūnų aktyvumu bei gerais gebėjimais organizuoti ir atlikti jiems pavestus darbus mažiausiomis sąnaudomis. Sueigos darbotvarkėje dominavo keli, šiai dienai didžiausias diskusijas keliantys klausimai, tai geriausio savivaldos modelio paieška, tiesioginių seniūnų rinkimų bei viešųjų paslaugų teikimo perdavimas neviriausybinems organizacijoms. Mykolo Riomerio universiteto profesorius Dr. Saulius Nefas išsamiai apžvelgė temą: "Kokios vietos savivaldos reikia? Ar tiesioginiai seniūnų rinkimai išspręs vietos savivaldos problemas". Profesorius pastebėjo, kad ne visada tiesiogiai išrinktas politikas atitinka žmonių lūkesčius. Tai liečia Seimo narių, merų rinkimus. Tai kyla klausimas,ar tikrai seniūnų rinkimai gali pakeisti situaciją savivaldoje? Manoma kad ne. Svarbiausia ne patys rinkimai, bet ką renkamės. Seniūnas turi būti kompetetingas šeimininkas seniūnijoje, turėti asignavimus paskirtims funkcijoms įgyvendinti, tada ir gyventojai ir savivaldos vadovai bus patenkinti. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius pasidžiaugė, kad jų rajone dirbantys seniūnai turi didelį savarankiškumą bei veikimo laisvę. Nuo to tik visiems geriau. Diskusiją toliau tęsė gerb. Saulius Nefas iškėlė retorinį klausimą: kas yra geros savivaldos matas? Į šį klausimą atsako Europos chartija, kurioje numatyti penki geros savivaldos principai: 1. Teisinės garantijos - tai savivaldybės formuojamas biudžetas, funkcijoms įgyvendinti skiriami asignavimai - deja,bet ne visada pakankami, galimybė kreiptis į teismą dėl savivaldybės interesų gynimo. Šios garantijos vietos savivaldos lygmenyje yra įgyvendinamos pakankamai gerai. 2. Autonomijos principas - tikėjimas savo savarankiškumu bei ribų, kuriose centrinė valdžia prižiūri savivaldybes, nustatymas. Įstatymų aiškiai apibrėžta ką gali centrinė valdžia, kokios funkcijos yra vyriausybės atstovo. 3. Ekonominio savarankiškumo principas - turėjimas savų finansinių išteklių bei finansavimo užtikrinimas savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti. 4. Gyventojų tiesioginis dalyvavymas - tai savivaldybės gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimą bei vietos bendruomenių aktyvumas ir funkcionalumas. Pastebimas šioks toks gyventojų aktyvumo didėjimas, bet tai yra nepakankamai, kad galėtume teigti, jog gyventojai pakankamai įsitraukia į savivaldą. Daug diskusijų kelią seniunaičių institutas, seniunaičių pasyvus veikimas. 5. Subsiadiarumo principas - tai centrinės valdžios sprendimai savivaldybių atžvilgiu ir savivaldybės sprendimai kitų struktūrinių padalinių atžvilgiu. Tai labai svarbus principas, nes jo pagalba turi būti nuspręsta kas kokias funkcijas atliks geriausiai. Apibendrindamas savo įžvalgas profesorius S. Nefas konstatavo, kad Lietuvoje dar ne visi geros savivaldos principai yra gerai įgyvendinami. Sueigoje pranešimą skaitęs Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkas, Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkas prof. Ramūnas Navickas kalbėjo apie gyventojų įtraukimą į sprendimų priėmimą vietos lygmeniu. Jis pritarė gerb. Sauliui Nefui, kad gyventojai labai vangiai dalyvauja savivaldoje. Tačiau bendruomenės yra aktyvios savo teritorijose, kaip pavyzdį nurodė visuomeninių renginių organizavimą. Akcentavo kad kaimiškose seniūnijose ir nedidelėse savivaldybėse bendruomenės narių ir valdžios bendradarbiavimas yra daug glaudesnis, kol negali pasakyti apie miestų bendruomenes. Lektoriaus nuomone, reikėtų skirti etatinius darbuotojus darbui su vietos bendruomenėmis, kad aktyvintų bendruomenės narius įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Seniūnaičių institutas visiškai nepasiteisino,nes rinkimai į seniūnaičiusvyra labai pasyvūs, į juos ateina vos keletas gyventojų, sunku atrasti kandidatų į seniunaičius. Kaip viena iš didelių iššūkių profesorius R. Navickas mato ir viešųjų paslaugų teikimo perdavimą vietos bendruomenių organizacijoms. Bendruomenių tikslas būtų pereiti nuo kultūrinių veiklų prie socialinių paslaugų teikimo. Tam reikalingi ilgalaikiai įsipareigojimai pagalbos reikalingiems vietos bendruomenės nariams, reikia veiklai pritaikytų patalpų, darbuotojų ar savanorių, turinčių pakankamai kompetencijos bei aiškus tokios veiklos ilgalaikio finansavimo įsipareigojimai. Iki 2020 metų Nacionalinės pažangos programpje yra nuostata, kad neviriausybinėms organizacijoms būtų perduota 15 procentų viešųjų paslaugų teikimo. Šiuo metu daugiausia paslaugų NVO galėtų teikti socialinių paslaugų srityje. Bet visi supranta, jog tai labai didelė moralinė atsakomybė prieš tuos, kuriems būtų teikiamos paslaugos. Reziumuojant išsakyta mintis, jog didžioji paslaugų teikimo perdavimo sėkmė priklauso nuo vietos savivaldos geranoriškumo bei bendruomenių pasirengimo veikti. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas susirinkusius seniūnus bei svečius su asociacijos siūlomas trimis savivaldos modeliais. Pirmasis - tai seniūnijų savarankiškumo stiprinimas, nekeičiant Konstitucijos. Šiame modelyje numatoma, kad būtų užtikrintas programinis finansavimas, kad funkcijų įgyvendinimui būtų skiriama pakankamai lėšų. Antrasis - seniūnas renkamas tiesiogiai gyventojų. Tai pats neefektyviausias, asociacijos prezidento nuomone, modelis, nes sunku būtų numatyti atsakomybės, pavaldumo klausimus bei seniūnijos biudžeto formavimo mechanizmą. Trečiasis modelis - dviejų pakopų savivalda. Seniūnija taptų maža savivaldybe, su savo biudžetu, administracija, su mokesčių rinkimu, su perduotų ir savarankiškų funkcijų įgyvendinimu. Šiuo atveju turėtų būti svarstomas Konstitucijos keitimas dėl savivaldos modelio. Seniūnų asociacijos nariai bei asociacijos socialiniai partneriai vieningai nepritaria šiuo metu pateikto Tiesioginių seniūnų rinkimų įstatymo projektui, todėl aktyviai įsijungia į įstatymo svarstymus bei teikia alternatyvius pasiūlymus. Aišku yra viena, kad seniūnai yra pasirengę ir neprieštarauja naujovėms, bet jos turi būti aiškios, logiškos.

Dalia Janulienė

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.