Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Paprasti darbai – klestinčiai ateičiai

2019-07-17

Su šūkiu „Mūsų krašto sėkmei“ Kėdainių rajono savivaldybės duris atvėręs Valentino Tamulio vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas jau rikiuoja pirmuosius darbus – mero postą pasiekus tiesiai iš Kėdainių miesto seniūno pozicijos netenka ilgai svarstyti prioritetų, interviu sakė naujasis rajono meras V. Tamulis.

– Kas, jūsų komandos nuomone, vadintina krašto sėkme? Ir kiek ji priklauso nuo politikų?

– Žmogui sėkmė gali būti visai buitiškai atrodantys, bet būtent šiandien jam svarbūs dalykai – sutvarkytos gatvės ar nauji šaligatviai. O jei politikai nusiteikę dirbti, rezultatas nuo jų smarkiai priklauso. Per rinkimų kampaniją vis kartojau: mano politika – darbas.

– Vyriausiajai rinkimų komisijai jūsų pateiktuose duomenyse asmeninės informacijos nedaug – paminėjote tik pomėgį skaityti ir keliauti. Bet jūsų rinkėjai turbūt ir taip jautėsi pažįstantys jus kaip giminę po ilgų metų rajono savivaldoje?

– 22 metus rajone dirbau seniūnu – 19 metų didelėje Pelėdnagių seniūnijoje ir trejus metus Kėdainių miesto seniūnijoje. Man vadovaujant Pelėdnagių seniūnijos gyvenvietė buvo pripažinta viena gražiausių Lietuvos gyvenviečių, už tai esame gavę apdovanojimų, asmeniškai ir aš. Kai pradėjau dirbti miesto seniūnu, iškart žinojau, ką darysiu – viskas čia buvo žinoma. Ir žmonės pajuto, kad miestas pradėjo keistis.

Niekada nebuvau nutolęs nuo Kėdainių, važinėdamas po visus rajono kampelius neradau nė vieno, kur būtų reikėję prisistatyti. Užtat labai greitai prasidėdavo šiltas pašnekesys – žmonės tiesiog norėjo būti išklausyti. Visur yra problemų, bet tik šnekėdamiesi galime rasti sprendimo būdų. Man tai sekėsi visus tuos metus – tvarkytis paprastai, nuoširdžiai ir ūkiškai. Garsas turbūt ir nuėjo plačiai. Miestą per pastaruosius metus irgi išvaikščiojau skersai išilgai, pats pamatydavau problemas ir, kaip juokauju, net prekybos centre tarp lentynų kaskart pabendraudavau su keliais „interesantais“. Žmonės matė, kad prie manęs visada gali prieiti, ir tai padėjo kandidatuojant į merus – nauju žmogumi, tiesiog žadančiu daryti tai, ką jau iki tol dariau, būtų vargiai tikėję.

– Ar jau matote pozicijos skirtumus – kiek gali padaryti meras, o kiek seniūnas?

– Matau galios skirtumą. Matau, kad galėsiu padaryti tai, ką žadėjau miestiečiams, kurie baiminosi, kad man išėjus iš seniūnijos miestas bus apleistas. Man būnant seniūnu kartais būdavo atvejų, kai gatvių ar šaligatvių priežiūros darbus atliekančių įmonių darbo kokybės nebeveikdavo nė baudos ir tekdavo kreiptis į savo vadus, kad jie judintų reikalus, tačiau reikiamo dėmesio nebuvo. Šiandien jau yra kitaip – po mero rinkimų su laikinuoju seniūnu buvome susitikę su miestą tvarkančiomis įmonėmis. Dabar jos žino, kad nuolaidų nebebus, teks vykdyti viską, kas numatyta sutartyse su savivaldybe. O seniūnija turės palaikymą, neužsimerksiu, nes noriu, kad visi paslaugų teikėjai vykdytų įsipareigojimus.


 

– Galbūt, atsižvelgdamas į savo patirtį, bandysite labiau įgalinti seniūnus? Kad jie turėtų rimtesnę administracinę struktūrą ir biudžetą?

– Kėdainių savivaldybėje seniūno institucija yra finansiškai savarankiška jau nuo 1998 m. Čia atvažiuodavo delegacijos pažiūrėti, kaip dirbame. Kai atėjau į seniūniją 1997 m. gegužę, vienas pažįstamas sakė, kad čia nereikės nieko dirbti, tik senukams per petį tapšnoti – esą nėra ką daugiau daryti neturint jokių galių. Bet jau po pusmečio tuometis meras Viktoras Muntianas visus kultūros ir švietimo įstaigų, kitus ūkinius reikalus atidavė seniūnijoms sakydamas, kad jos turi turėti šeimininką. Jei darželinukų tėvai pasiskųsdavo, kad darželyje šalta, aiškintis merui važiuodavau aš. O tada turėjau išsireikalauti rezultato iš kitų grandžių. Tai buvo gera, net septynerius metus trukusi praktika.

– Ar buvimas savu – kai esi, atrodytų, su visais susijęs emociniais ar darbiniais ryšiais – visada palengvina politiko gyvenimą?

– Ne, pirmiausia buvo sunku iš seniūno posto bandyti kandidatuoti į merus – kai administracijos direktorius yra tiesioginis vadovas. Tai sunkus išbandymas ir morališkai, ir fiziškai. Vis dėlto žmonių nusiteikimas matyti naujus rajono vadovus buvo stiprus.

Buvimas savu pranašumų irgi turi – pavyzdžiui, per pirmąjį išplėstinį skyrių vadovų susirinkimą man nereikėjo aiškintis, kas už ką atsakingas arba kas ką geba. Visus juos pažįstu vardais.

Bet šiaip nėra paprasta. Juolab kai rajone yra kelios žiniasklaidos priemonės – įvairiai prirašoma. Ir per rinkimų kampaniją visko buvo, bet sakiau žmonėms – nieko nesu pavogęs, galiu visiems į akis žiūrėti. Ir jie tai patys žino.

– Tik prieš dešimt metų baigėte aukštąjį mokslą – agronomiją. Akivaizdu, kad nesate vienintelis agronomas politikoje, bet kodėl diplomo prisireikė tuomet?

– Tarp kitko, kai mokiausi agronomijos, Viktoras Pranckietis Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA) buvo fakulteto dekanas, esu buvęs net jo ūkyje – daug ką šis žmogus rodė savo pavyzdžiu. O aš į tą specialybę įstojau tik jau dirbdamas Pelėdnagių seniūnijos seniūnu. 1983 m. technikume baigiau zootechniko specialybę, dirbdamas vis pereidavau į aukštesnes pareigas. Kelis kartus buvau įstojęs ir mokytis zooinžinieriaus specialybės. Bet darbas vis sutrukdydavo – na, kaip pasiimti tą laisvą mėnesį sesijai. Kai gavau pasiūlymą kandidatuoti į seniūnus, irgi nebuvo reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą. Bet kartais net nenorėdamas būni įtrauktas į politiką. Kai prie manęs pradėjo kabinėtis – ne prie mano darbo, o prie išsilavinimo, susiradau agronomo specialybę ir vienoje grupėje mokėmės trys seniūnai. Beje, buvo labai smagu mokytis po 20 metų pertraukos

-Buvote ne vienos Kėdainiuose populiarios partijos – Lietuvos darbo demokratinės partijos, Darbo partijos, Pilietinės demokratijos partijos – narys. O kodėl nusprendėte ieškoti savo kelio, kurti savo komitetą?

– Niekada nebuvau idėjinis partijos narys – mano politika buvo darbas. Bet buvo situacijų, kai reikėjo tapti partijos nariu. Nesireikšdavau, neturėjau pareigų jose... Prieš komitetą buvo treji metai, kai nepriklausiau jokiai partijai, bet žmonių palaikymas paskatino priimti kvietimą eiti į judėjimą „Mūsų krašto sėkmei“, o artėjant rinkimams bendražygių siūlymu tapau komandos vedliu ir kandidatu į merus.

– Savivalda gal bene labiausiai kritikuojama dėl to, kad vizijas ir darbus planuoja ne daugiau nei ketveriems metams – kad prieš kitus rinkimus būtų ką parodyti. Nereta praktika ir apleisti ankstesnės miesto valdžios projektus. Ar jau žinote, kokius darbus ketinate tęsti, o kas galbūt tėra žmogiškųjų ar finansinių išteklių švaistymas?

– Laiko dar nedaug tepraėjo po rinkimų, o aš visąlaik kalbėjau, kad atėjus reikia atlikti rimtą inventorizaciją: įvertinti projektus, finansus, turtą, tarp kita ko – ir nenaudojamą... Iki galo tai dar nepadaryta. Bet iš esmės dėl projektų tąsos reikia pasakyti, kad dar 2015 m. dirbdamas Pelėdnagių seniūnijoje buvau prisilietęs prie projekto, kuris įgyvendinti pradėtas tik pernai – procedūros kartais užtrunka. Natūralu, kad atėjęs naujas vadovas pradeda nuo ankstesnėje kadencijoje paruoštų projektų. Kartais ir nuopelnus prisiima – juk politiškai naudinga (juokiasi).

Dėl projektų stabdymo ar įvertinimo – pasvarstykime tokius pavyzdžius: dar per rinkimų kampaniją kalbėjau, kad niekaip nesuprantu, kodėl Kėdainių maudymvietė įrengiama teritorijoje, kuri 2017 m. septynis ar aštuonis kartus buvo užsemta. Tapęs meru sužinojau, kad ten būta ir palaidojimų, tik istorikų praėjusioje kadencijoje niekas nenorėjo klausyti. O jau skirtos nemažos ES lėšos. Ir išeina, kad ne specialiai stabdai, o bandai spręsti problemą – juk buvo galima to išvengti. Arba per Nevėžio upę pastatytas pėsčiųjų tiltas. Viskas būtų gerai, bet kodėl jį reikėjo daryti tokį gigantišką, kad sugadintų Kėdainių senamiesčio vaizdą? Ir daugiau tokių pavyzdžių, kur klausimų daugiau nei atsakymų, kur aibės problemų. Bet tikrai nestabdome projektų dėl kokių nors ambicijų, gerus tęsiame. Tokius kaip 15 metų vykstantys gabių vaikų ir jų mokytojų skatinimai ir šventės, kai jaunuoliai pagerbiami už labai aukštus akademinius pasiekimus, gerus rezultatus, pelnytas vietas olimpiadose ir konkursuose. Jiems skiriamos piniginės premijos. Šiemet apdovanota 90 mokinių, o 71 mokytojui skirta mero padėka. Iš viso mokiniams paskirstyta 14 tūkst. eurų. Dabar moksleiviai įvertinti už akademinius pasiekimus, dar maždaug tiek pat vaikų gaus premijas rudenį už sportinius pasiekimus.

– Kokie projektai turėtų artimiausiu metu tapti jūsų kadencijos vizitine kortele?

– Žmonės labiausiai pasigenda paprastų dalykų. Pirmiausia – sutvarkytų žvyrkelių. Ant nosies 2020-ieji, o mūsų miestuose dar dulka žvyrkeliai. Ir yra namų, kurie neprijungti prie centrinių inžinerinių tinklų. Dabar atliekame inventorizaciją, nes kai kuriose gyvenvietėse neprijungta po vieną ar dvi gatveles. Ir žmonės teisūs, keldami klausimą, kodėl kaimynai turi visas paslaugas, o jie ne... Galbūt kai kuriais atvejais tai bus galima išspręsti įrengiant biologinių nuotekų tinklus – mažesnės apimties, paprastesniais projektais. Suplanuota tiesti kelis dviračių takus. Tie paprasti žemiški dalykai svarbesni nei grandioziniai, bet utopiniai planai. Galėjau ir aš jų „pripiešti“, bet kas iš to žmonėms?

Bus ir krašto gražinimo projektų – jau dabar pradedamas atnaujinti vienas pirmųjų Lietuvoje peizažinis Kėdainių miesto parkas. XIX a. buvusioje dvaro sodyboje grafų Čapskių įkurtas parkas po metų jau bus moderniai sutvarkyta, patogi poilsiui ir sveikatingumui skirta teritorija. Šimtmečius traukos objektu buvęs miesto parkas suteiks naujų galimybių gyventojų veikloms ir laisvalaikiui, rangos darbų vertė – beveik 2 mln. eurų.

– Vilniuje žmonės žavisi vienu į merus vis kandidatuojančiu vizionieriumi – įkvepiančios, nors ir neįgyvendinamos idėjos kartais atrodo patrauklesnės nei tos, kurios ranka pasiekiamos.

– Pasakysiu, ką žadėjau žmonėms ir ko žmonės tikėjosi anksčiau, bet nesulaukė. Bus įgyvendinami keli kvartalinės renovacijos projektai. Net ir automobilių statymo vietos prie daugiabučių yra didžiulė problema – žmogus grįžta iš darbo ir neturi kur mašinos pasistatyt. Aš vis stebėdavausi, kodėl ji nebuvo sprendžiama, nors visos galimybės tam yra. Rinkimai parodė, kad mano pasirinkimas – šnekėti ne apie vizijas, o problemų sprendimą – pasiteisino.

– Demografinės tendencijos nedžiugina daugelio rajonų, Kėdainiuose irgi mažėja darbingo amžiaus žmonių. Kokių žingsnių imatės, kad išlaikytumėte jaunus žmones ar jų pritrauktumėte?

– Kaip ir iš kitų miestų, kėdainiečiai vyksta ir studijuoti į kitus miestus, ir į užsienį. Ne visi išvažiuoja dėl atlyginimo, kartais dėl to, kad žmogus jaučiasi menkinamas. Jis grįš ne tik dėl geresnio darbo ir atlyginimo, bet ir dėl patogesnio gyvenimo, gerovės, kurią sukursime elementariais dalykais, to, kas aplink ir po kojomis.

– O darbų pasirinkimas? Kai kurių rajonų vadovai skundžiasi, kad žmonėms trūksta verslumo ir net ambicijos, noro kurti darbo vietas ir konkuruoti. Kaip einasi Kėdainiams?

– Čia tikrai viskas gerai. O dėl valdžios mėgstamų pareiškimų apie kuriamas darbo vietas, tai verslas jas kuria, savivaldybė tiesiog sudaro jam sąlygas. Dabar kaip tik pasirašėme savivaldybės ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių skyriaus bendradarbiavimo sutartį. Jau dirbdamas ir miesto seniūnu bendravau su įmonėmis. Nes jei verslo įmonės vadovas sako, jog jam gėda prieš užsienio partnerius, kad didžiuliai sunkvežimiai turi važiuoti ne šiaip žvyruotomis, bet dar ir duobėtomis gatvelėmis, apie tai ir reikia šnekėti, tai reikia spręsti. Štai turime tokią įmonę „LTP Texdan“, kuri niekaip negalėjo susitarti su savivaldybe dėl šios problemos sprendimo. O dabar tai jau darome – įmonė 30 proc. prisideda prie jai reikalingo ruožo sutvarkymo, likusią sumą skiria savivaldybė. Visiems gerai, kartu parodomas savivaldybės požiūris į verslą.

Kita vertus, kalbant apie darbo vietas, kurias kuria verslas, netrukus LEZ teritorijoje 20 mln. eurų investicijas pradės dujų milžinė AGA. Čia bus statoma suskystintojo azoto ir deguonies išgavimo gamykla. Atrodo, galima tikėtis daug darbo vietų, bet geriausiu atveju jos ten bus keturios ar penkios – visur aukštosios technologijos. Taigi net kuriantis naujoms įmonėms dar negalima garantuoti, kad atsiras daug darbo vietų.


– Ar turi pretenzijų dėl savivaldybės kuriamos verslo aplinkos, išskyrus minėtą inžinerinę infrastruktūrą, jūsų rajono įmonės – galbūt dėl biurokratijos? Ar pati savivaldybė dar mato galimybių ką nors tobulinti?

– Ne, šiandien tikrai negirdėti pretenzijų. Savivaldybėje tarnautojai jau žino – neturi būti gaišaties, kai verslas kreipiasi dėl reikiamų leidimų, neturi būti dirbtinių biurokratinių kliūčių. Ir visiems sakau – jei turite kokių problemų, kreipkitės tiesiai.

– Kaip Kėdainių rajonas ruošiasi netrukus sumažėsiančiai paramai iš ES struktūrinių fondų? Ar jaučiate, kad svarbiausios investicijos – tos, kurios galėtų pritraukti naujų investicijų, – jau padarytos?

– Mums dabar labiausiai rūpi visiškai užpildyti LEZ teritoriją. Kaunas, kiek girdėti, jau užsipildė, o tie 50 kilometrų šiais laikais turbūt nėra problema, tad mes dabar tiesiog stengiamės skleisti žinią, kad Kėdainiuose viskas paruošta įmonėms ateiti. Ir pirmiausia infrastruktūra. Čia yra viena problema, kurią matome, kurią galime išspręsti pasinaudoję ES lėšomis, ir apie tai jau šnekamės su LEZ vadovybe – ypač svarbu atvesti geležinkelio atšaką. Teko girdėti, kad jau buvo įmonių, kurios atsisakė plano įsikurti Kėdainių LEZ būtent dėl šio trūkumo. Tai reikia padaryti – būtų gaila, jei ir ateityje dėl to prarastume stambius investuotojus. Reikiamas ruožas neilgas, jį nutiesę taptume patrauklesni.

Bet išties pastarieji metai Kėdainių LEZ buvo sėkmingi, štai ir balandį oficialiai atidaryta pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo gamykla „Natūralus pluoštas“ – vienas moderniausių pasaulyje tokio tipo fabrikų, į jo statybas investuota 8,2 mln. eurų. Ukrainos bendrovė „Kormotech“ čia pasirinko statyti gyvūnų ėdalo fabriką. Netrukus bus atidaryta dar viena įmonė – skystų trąšų gamykla IKAR.

– Savivaldybės įpareigotos iki 2030 m. išryškinti rajono tapatybę. Kokia kryptis galėtų būti tinkamiausia Kėdainių rajonui?

– Kėdainių rajono valdžios atstovai, savivaldybės ekspertai, viešųjų įstaigų, verslo, bendruomeninių ir jaunimo organizacijų atstovai kelias dienas diskutavo ieškodami Kėdainių rajono išskirtinumo, specifiškumo, teikė darnios ir sėkmingos rajono plėtros idėjas. Šiandien jau turime Strateginio planavimo komisijos patvirtintą pasirinkimą – Kėdainiai viską darys, kad taptų e. Lietuvos centru, garsėjančiu daugiakultūriu paveldu ir išplėtotu turizmu, inovatyvios pramonės ir klestinčio žemės ūkio kraštu, kuriame kiekvienam gyventojui garantuojamas socialinis saugumas ir užtikrinama aukšta gyvenimo kokybė.


Tik skaičiai

Registrų centro duomenimis, 2018 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė 1156 verslo įmonės. 2018 m. pabaigoje Kėdainių rajone veiklą vykdė 5 stambios verslo bendrovės (4 pramonės įmonės – AB „Lifosa“, UAB „Makveža“, UAB „LTP Texdan“, UAB „Krekenavos agrofirma“ ir 1 transporto įmonė – UAB „Transporto vystymo grupė“), kurios buvo didžiausios rajono gyventojų darbdavės.

Statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2018 m. ketvirtą ketvirtį bruto darbo užmokestis, be individualių įmonių, Kėdainių rajone buvo 929,3 euro. Pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (970,3 euro) savivaldybė buvo šeštoje vietoje – didesnis darbo užmokestis mokėtas Vilniaus, Klaipėdos, Trakų, Kauno miestų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.

2018 m. liepos 1 d. Kėdainių rajone gyveno 46 311 žmonių (mieste – 23 221 ir kaime – 23 090), darbingo amžiaus asmenų buvo 27 660, iš kurių jaunimas nuo 16 iki 29 metų sudarė 27,6 proc. Nedarbas siekė 10,3 proc., jaunimo nedarbas – 5,6 proc. Nedarbas Kėdainių rajono kaimo teritorijoje viršijo 50 proc., nes beveik visas verslas sukoncentruotas Kėdainių mieste. 2018 m. su verslo liudijimu dirbo 1158 fiziniai asmenys. Pastebima, kad vis daugiau fizinių asmenų pradeda verslą pagal individualios veiklos pažymą. 2018 m. pagal individualios veiklos pažymą dirbo 1002 asmenys. Pagal šią verslo formą populiariausia veikla – statybos paslaugos, prekyba, švietimo (mokymų) paslaugos, draudimo ir autoserviso paslaugos.

2017 m. tiesioginės užsienio investicijos vienam Lietuvos gyventojui išaugo 7,9 proc. ir sudarė vidutiniškai 5,3 tūkst. eurų. 2017 m. pabaigoje pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą Kėdainių rajono savivaldybė buvo 9-oje vietoje iš Lietuvos savivaldybių, užsienio investicijos rajone buvo 34,4 proc. didesnės už Kauno apskrities vidurkį. Kėdainių rajono savivaldybei tiesioginių užsienio investicijų tenkanti dalis vienam gyventojui sudarė 3731 eurą. 

 

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.