Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Dėl seniūnų rinkimų

2019-06-27

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui                          2019-06-26 Nr.457

                                                                                                      Į  2019 06 14 Nr. S-2019-3736

 

 

DĖL VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO Nr. I-533 31 STRAIPSNIO ĮSTATYMO Nr. XIIIP – 3375 PROJEKTO IR JĮ LYDINČIŲ PROJEKTŲ

 

Įstatymų projekto rengėjai deklaruoja: “Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis didinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje“

Galiojantis vietos savivaldos įstatymas numato galimybę gyventojams pasirinkti seniūną. (Komisijoje yra 7 naria iš jų 3 ar 4 yra seniūnaičiai). Gyventojų atstovams – seniūnaičiams dalyvauti seniūnijos veikloje.

Įstatymų projektų rengėjai nepadarė Vietos savivaldos įstatymo analizės, nenurodė priežasčių kurios trukdo seniūnijų veiklą, kodėl gyventojai neaktyviai dalyvauja valdžios institucijoms priimant sprendimus. Neparengtas įstatymo pataisų projektas reglamentuojantis valstybės politiko- seniūno funkcijas. Nepateikti siūlymai pašalinti priežastis trukdančias tobulinti vietos savivaldą.

Įstatymo projekte nenurodyta kokios priemonės užtikrins įstatymo projekto rengėjų siekį „didinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje.“

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija mato priežastis neigiamai veikiančias vietos savivaldą:

A. Seniūnijų veiklos efektyvumas priklauso ne tik nuo seniūno bet labiau nuo savivaldybės tarybos ir administracijos:

  1. Tik nedaugelis savivaldybių atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vidinę savivaldos decentralizaciją.
  2. Vertikali savivaldybės dekoncentraciją suteikia seniūnijoms diskreciją veikti teikiant administracines paslaugas ir administruojant viešąsias paslaugas. To pasėkoje vienų savivaldybių seniūnai turi įgaliojimus veikti, priimti sprendimus, disponuoti skirtais biudžeto asignavimais. Kita dalis seniūnų yra tik informacijos rinkėjai, pažymų rašytojai ir atlieka gyvenamosios vietos deklaravimą.
  3. Korupcijos atvejų seniūnijose nenustatyta.
  4. Seniūnams - valstybės karjeros tarnautojams taikomi griežti atrankos ir kvalifikacijos reikalavimai: aukštasis universitetinis ar jam prilygstantis išsilavinimas, viešojo administravimo ir vadovavimo žinios ir patirtis.
  5. Projekte nesama jokių reikalavimų asmeniui einančiam (renkamam) seniūno pareigas. (Ar jis geriau atliks pareigas?)

 

B. Gyventojų dalyvavimą vietos valdžios sprendimų priėmime neskatina sekančios    priežastys:

  1. Daugelio seniūnijų gyventojai neturi savo atstovo savivaldybės taryboje. Be to tik labai maža savivaldybių tarybų narių vykdo pareigą pateikti rinkėjams savo veiklos ataskaitą (ataskaitą pateikia tik meras).
  2. Kadangi savivaldybės plotu yra didelės (lyginant su ES savivaldybėmis), gyventojams svarbiau yra ne savivaldybės, o savo vietinių bendrų problemų sprendimas.
  3. Gyventojų rinktų atstovų seniūnaičių veikla priklauso nuo seniūnijos turimų įgaliojimų ir skiriamų asignavimų. Kauno r. savivaldybės seniūnijų biudžeto asignavimai yra 12,1 procentas savivaldybės biudžeto, Vilniaus rajono – 11,9, Pasvalio – 10,8, Kelmės 10,6, Kėdainių 10,0. Tai Kauno miesto -0,02, Vilniaus mesto – 0,1, Marijampolės -0,8, Lazdijų- 0,99, Panevėžio r. -1,4. Be to , tiesiogiai išrinkus seniūną, seniūnaičių veikla lieka neaiški.

 

C. Projekte daug neaptartų pozicijų. Projektas neparodo kad renkami seniūnai pagerins seniūnijų veiklą.

  1. Vietos savivaldos įstatyme seniūnija nurodoma kaip savivaldybės administracijos filialas. Seniūnijos funkcijos nurodytos bendru pavadinimu „dalyvauja“, organizuoja.“  Tai leidžia įvairiai traktuoti.
  2. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnis nurodo vykdomosios valdžios filialo vadovo -valstybės karjeros tarnautojo pareigas, funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 1 priedo 6 eilutę seniūnas yra valstybės tarnautojas, taigi šis įstatymas reglamentuoja jo statusą, tačiau šis įstatymas netaikomas valstybės politikams (5 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
  3. Išrinktas seniūnas būtų valstybės politikas. Neparengtas įstatymo pataisų projektas reglamentuojantis jo funkcijas.
  4. Kuo toliau, tuo mažiau žmonių ateina į rinkimus. Esant tokiai situacijai abejojama išrinktų seniūnų legitimumu.
  5. Ką darys išrinktas seniūnas, jei savivaldybė neatliks vidinės savivaldybės decentralizacijos‚ neskirs reikiamo finansavimo, neperduos diskrecijos veikti? Kuo jis skatins vietos bendruomenę dalyvauti vietos problemų sprendime?
  6. Neaiškūs išrinkto valstybės politiko – seniūno santykiai su savivaldybės tarybos nariais, meru, administracijos direktoriumi.
  7. Nenurodyta kaip padidės seniūno veiklos efektyvumas sukuriant pridėtinę vertę.
  8. Nenurodyti būdai kaip gyventojai bus įtraukti į vietos reikalų tvarkymą.
  9. Kaip didės pilietinė galia ir savivalda.
  10. Nesama jokių nuostatų, kuriose pasikeitus statusui būtų reglamentuojami seniūnų darbo užmokesčio, veiklos garantijų ir taikomų apribojimų teisiniai santykiai, kartu nėra teikiami Politikų elgesio kodekso, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įvairius valstybės politikų statuso aspektus, pakeitimai.
  11. Projekto autoriai deklaruoja gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje. Bet seniūnų rinkimų įstatymo projekte numato, kad kandidatus į seniūnus kelia partijos ar pats save iškelia kandidatas. Kur bendruomeninių organizacijų, gyventojų iniciatyvos, siūlymai pasirenkant kandidatą??? Kodėl numatyta galimybė gyventojams rinktis tik iš partijų pasiūlytų kandidatų????????

 

Siūlome:

  1.  Savivaldybių tarybas rinkti teritoriniu principu, kad kiekvienos seniūnijos gyventojai turėtų savo atstovą savivaldybės taryboje.
  2. Visose savivaldybėse atlikti vidinę savivaldybių decentralizaciją, perduodant seniūnijoms maksimalius savivaldybės administracijos įgaliojimus;
  3. Seniūnijų tarybas galėtų sudaryti tiesiogiai pagal vienmandates apylinkes renkami seniūnaičiai. Seniūnijoms skirti ne mažiau kaip 70 procentų savivaldybės biudžeto.
  4. Parengti vietos savivaldos įstatymą , užtikrinantį seniūnijų veiklos ir finansinį savarankiškumą.
  5. Įstatyme įteisinti nuostatą „Seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, vykdantis savivaldybės administracijos funkcijas. Seniūnija yra ta vieta, per kurią realiai reiškiasi vietos demokratija, vietos gyventojai įvairiomis tiesioginės demokratijos formomis įsilieja į vietos reikalų sprendimą, vieta kur vyksta vietos gyventojų ir vietos valdžios atstovų komunikavimas. Seniūnija rūpinasi problemų prevencija, visuomenės iniciatyvų teisę perduoda bendruomenei, bendrijai ar piliečiui, suteikiant teisę jiems patiems priimti sprendimus. O seniūnas: organizuoja bendruomenės savivaldą, atlieka ne tik administracinį vietovės valdymą, bet turi platesnių ir svarbesnių vietovių pokyčių valdymo funkcijų: seniūnas nustato kryptį, numato tikslą ir atlieka katalizatoriaus vaidmenį, kad bendruomenė galėtų pati, atsižvelgdama į savo realius poreikius ir išteklius, atlikti ir vykdytojo vaidmenį. Užtikrinti šių nuostatų įgyvendinimą . Skirti reikalingą finansavimą.

 

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija įstatymų projektui XIIIP_3375 ir jį lydintiems įstatymų projektams XIIIP-3376, XIIIP-3377, XIIIP-3374 nepritaria, nes įstatymų projektai nekeičia vietos savivaldos ir seniūnijų veiklos, gyventojų atstovavimo bet yra tik politinis sprendimas kvalifikuotus valstybės karjeros tarnautojus - seniūnus pakeisti politinių partijų atstovais- valstybės politikais.

 

 

Asociacijos prezidentas                                                            Kęstutis Vilkauskas

 

Petras Gestautas +370 618 56289

petras.gestuatas@seniunai.lt

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.