Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Seimo VVS komitetui

2019-06-10

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui                               2019-06-10 Nr.435

 

 

DĖL vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo

ĮSTATYMO Nr. XIIIP-3240  IR SENIŪNIJŲ VIETOS SAVIVALDOJE

 

            Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-3240 projektas nesudaro motyvacijos savivaldybės administracijos filialo vadovui, valstybės tarnybos karjeros tarnautojui - seniūnui siekti karjeros. Seniūnas keturis metus gavęs metinius veiklos įvertinimus labai gerai, penktais metais jo metinę veiklą įvertinus gerai netenka galimybės būti paskirtam antrai kadencijai be konkurso.

            Be to, nors ir paskutinis veiklos vertinimas  būtų labai gerai, seniūnas kitai kadencijai gali būti ir neskiriamas, nes įstatymo projekte teiginys „gali būti skiriamas antrai kadencijai be konkurso“ yra dviprasmiškas.

            Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija pritaria Seimo nario Edmundo Pupinio pateiktiems XIIIP-3240  įstatymo projekto pasiūlymams.

            Seniūnijų ir seniūnų veikla savivaldybėse yra skirtinga. Savivaldybėse seniūnijų nuostatuose nurašytos vietos savivaldos įstatyme nurodytos funkcijos,  „dalyvauja“, „organizuoja“ savivaldybėse suprantamos skirtingai, dažniausiai seniūnijos negali vykdyti, nes savivaldybių administracijos seniūnijoms neperduoda teisės priimti sprendimus, juos įgyvendinti ir naudoti jiems skiriamus finansinius ir materialinius išteklius ar jų neskiria.

            Manome, kad Seimo nariai  Petras Čimbaras ir Andrius Palionis  įregistravo Seime Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533  straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymų projektus XIIIP-3374; XIIIP-3375; XIIIP-3376, atsižvelgdami į savo rinkiminių apygardų savivaldybių seniūnų veiklą.

Minėtose savivaldybėse seniūnams nesuteikta diskrecija veikti.

Šiose savivaldybėse išrinkti  seniūnai veiklos nepagerintų.

Lietuvos savivaldybių seniūnų  asociacija  mano kad Seniūnija yra ta vieta, per kurią realiai reiškiasi vietos demokratija, vietos gyventojai įvairiomis tiesioginės demokratijos formomis įsilieja į vietos reikalų sprendimą, vieta kur vyksta vietos gyventojų ir vietos valdžios atstovų komunikavimas. Seniūnija   rūpinasi problemų prevencija, visuomenės iniciatyvų teisę perduoda bendruomenei, bendrijai ar piliečiui, suteikiant teisę jiems patiems priimti sprendimus.  O seniūnas: organizuoja bendruomenės savivaldą, atlieka ne tik administracinį vietovės valdymą, bet turi platesnių ir svarbesnių  vietovių pokyčių valdymo funkcijų: seniūnas nustato kryptį, numato tikslą ir atlieka katalizatoriaus vaidmenį, kad bendruomenė galėtų pati, atsižvelgdama į savo realius poreikius ir išteklius, atlikti ir vykdytojo vaidmenį.

Tai sudarytų sąlygas prisidėti vykdant Vyriausybės programą: Didinti valstybės tarnautojų veiklos efektyvumą. Suteikti galimybę įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms, piliečiams daugiau dalyvauti priimant sprendimus vietos lygmeniu. Išsaugoti gyvybingą kaimą, tvarias bendruomenes; turiningą kaimo kultūrinį gyvenimą ir socialinę infrastruktūrą; o nevyriausybinėms organizacijoms tapti viešųjų paslaugų teikimo partnerėmis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta vidinė savivaldybių decentralizacijos koncepcija dalinai įgyvendinta tik Kėdainių, Kelmės, Pasvalio, Radviliškio, Skuodo, Tauragės, Telšių, Šilalės, Šakių  savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių seniūnų  asociacija siūlo įstatymu numatyti prievolę visoms savivaldybėms įgyvendinti vidinę savivaldybės decentralizaciją įtvirtinant vertikaliąją savivaldos dekoncentraciją.

 

Lietuvos savivaldybių seniūnų  asociacijos prezidentas                       Kęstutis Vilkauskas

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.