Pasirinkite seniūniją
Iškilus klausimams skambinkite
+370 618 56289

Biržų miesto seniūnas meta pirštinę merui

2018-11-01

Vienas geriausiai vertinamų Biržų valstybės tarnautojų ryžosi išbandyti jėgas tiesioginiuose mero rinkimuose. Dėl to jis „nusimetė“ kone dešimt metų nešiotą kregždutėmis dekoruotą konservatorių partijos rūbą ir galbūt tikisi jį pakeisti žaliu „valstietišku“ apsiaustu.

Jau visą vasarą sklandė žinia, kad Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas galvoja apie kandidatavimą į savivaldybės merus pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Tačiau tokią informaciją tarsi pridengė konservatorių partijos ir mero laikysena. Savo kandidate į merus partija patvirtino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) Biržų skyriaus pirmininkę, mero pavaduotoją Irutę Varzienę.

Ji ir meras Valdemaras Valkiūnas pagal galimybes darė viską, kad tik miesto vaizdas gerėtų. Taip buvo kuriamas ir įvaizdis rūpestingo miesto šeimininko V. Jarecko, kuris pajuto, kad konservatorių partijoje jam per ankšta, o seniūnijos lubos – per žemos. Pirmadienį V. Jareckas įteikė prašymą dėl narystės nutraukimo TS–LKD partijoje.

Šis žingsnis daugelio jau nenustebino. Aiktelėti iš netikėtumo privertė tik kalbos apie galimą V. Jarecko pasirinkimą mero posto siekti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pagalba.

Apie susidariusią situaciją „Šiaurės rytai“ kalbino V. Jarecką, mero pavaduotoją I. Varzienę, Seimo narį, LVŽS Biržų skyriaus pirmininką Audrį Šimą. 

Viename avilyje ankšta

V. Jareckas patvirtino įteikęs prašymą nutraukti narystę TS– LKD partijoje. Šios partijos nariu jis tapo atsisakęs narystės Lietuvos socialdemokratų partijoje, kai jos Biržų skyriui vadovavo Regimantas Ramonas. Į TS–LKD V. Jareckas įstojo, kai partijos Biržų skyriui vadovavo Ramunė Čigienė. Biržų miesto seniūnu tapo 2012 metais – tuomet rajono savivaldybės mere buvo konservatorė I. Varzienė. Į Biržų miesto seniūno postą konservatorius (dabar jau buvęs) atėjo iš Nemunėlio Radviliškio seniūnijos vadovo pareigų. V. Jareckas neslepia, kad apie galimybę siekti mero posto galvojęs jau seniau.

– Tačiau iš partijos nesitraukėte ir apie tai skyriaus vadovybės neinformavote?

– Iš partijos delsiau išeiti, tarsi kažko laukdamas.

– Ar jums buvo siūloma galimybė tapti konservatorių partijos kandidatu į mero postą?

– Deja, pasiūlymo nebuvo. O pats siūlytis pasikuklinau. Keliems partiečiams buvau užsiminęs, kad gal kandidatuoti į merus bandysiu pats. Tiesa, tame susirinkime, kur buvo balsuojama už partijos skyriaus keliamą kandidatą į merus, aš nebuvau.

– Kas padėjo galutinai apsispręsti siekti mero posto?

– Paskatino žmonių pasitikėjimas, raginimas, kad reikia pabandyti.

– Ketinate savarankiškai kelti savo kandidatūrą?

– Tam reikia komandos, kurios kol kas neturiu. Reikia ir rėmėjų.

– O Lietuvos liberalų sąjūdžio Biržų skyrius paramos nesiūlė?

– Ne, buvo tik šiaip pasikalbėjimai su Aidu Vaitkevičiumi. Daugiau pokalbių dėl kandidatavimo buvo su „zuokininkais“, jų atstove Skirmante Griciūniene. Tačiau jokių konkrečių susitarimų nebuvo, tik užuominos. Ar jie turi kandidatą į merus, aš tikrai nežinau.

– Kiek pagrindo turi kalbos, kad galite būti „valstiečių“ remiamas kandidatas?

– Buvo tik pokalbis su LVŽS Biržų skyriaus pirmininku A. Šimu. Tačiau jokių susitarimų tikrai nėra ir aš nenorėčiau apie tai kalbėti.

– Kaip į jūsų pasitraukimą reagavo TS–LKD Biržų skyriaus pirmininkė I. Varzienė?

– Nemalonus pokalbis. Tačiau ką darysi, juk dvi motinėlės negali tilpti viename avilyje. Prašiau ir jos, ir mero, kad per rinkimų kampaniją nepiltume vieni ant kitų purvo.

– Ar galima to išvengti, jeigu eidamas seniūno pareigas jautėte ir buvusios merės I. Varzienės, ir mero V. Valkiūno ypatingą paramą? Juk šitiek dėmesio iš jų negavo nė vienas seniūnas.

– Tačiau viskas buvo skirta bendram reikalui, o ne man asmeniškai.

– Ką apie jūsų ketinimą mano meras?

– Prieš mėnesį su juo kalbėjau, siūlė galvoti. Aš tik noriu pabrėžti, kad daugiau nesirengiu tapti jokios partijos nariu, nežiūrint į tai, su kuo eičiau į rinkimus.

Skyriaus pirmininkas nieko nežino?

Antradienį telefonu kalbintas Seimo narys A. Šimas apie galimą „valstiečių“ paramą V. Jareckui sakė nieko nežinantis.

– Ar tiesa, kad savivaldybės mero rinkimuose „valstiečiai“ kels Vyto Jarecko kandidatūrą?

– Kas jums tą sakė? Bent jau aš, kaip partijos Biržų skyriaus pirmininkas, nieko apie tai nežinau.

– Tai gal V. Jarecko kandidatūra derinta aukštesniu partiniu lygiu?

– Kokiu aukštesniu? Virš mūsų – tik dangus.

– Na, gal centriniuose partijos organuose diskutuojama apie galimą V. Jarecko kandidatūrą?

– Ne, kol kas nieko nežinau.

Vertina kaip išdavystę

„Šiaurės rytai“ kalbino TS–LKD Biržų skyriaus pirmininkę I. Varzienę.

– Ar tiesa, kad pirmadienį sužinojote apie V. Jarecko pasitraukimą iš konservatorių gretų?

– Spalio 22 dieną, prieš pat pilnatį, Vytas Jareckas įteikė prašymą išeiti iš Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų partijos.

– Galėtumėte šią naujieną pavadinti netikėta?

– Paskutiniu metu nuojautų buvo, gandų buvo, pasikeitusi V. Jarecko laikysena buvo. Žmogui nepatogu, matyt, buvo, bet laukė iki paskutinės akimirkos. Nevyriška, nesolidu, manau. Bet labai patogu – spjaunu į partiją, kai jau turiu kitą kelią. Ne pirmas kartas gi.

– Ar apie Biržų miesto seniūno ketinimus „kelti sparnus aukštyn“ buvo kalbėta su juo pačiu?

– Kalbėta buvo nemažai ir įvairiuose formatuose. Dar vasarą po K. Isako straipsnio („Šiaurės rytuose“ – red. past.) klausiau V. Jarecko, ar su niekuo jis neis į rinkimus. Sakiau, turi teisę, bet norėčiau aš, kaip skyriaus pirmininkė, sužinoti pirma. Atsakė, kad ne. Visada akcentuodavo, kad seniūno darbas – jo galimybių „stogas“ ir jo išsipildžiusi svajonė.

– Gal V. Jareckas pasijuto neįvertintas?

– Manau, kad TS–LKD partijos Biržų skyriaus žmonės pakankamai vertino V. Jarecką, žodžiu ir raštu gyrė jo darbus. Jis buvo įtrauktas į 2016 metų Seimo rinkimų sąrašą.

Formuojant 2018 metų savivaldos rinkimų strategiją visiems buvo siūlyta lyderystė. V. Jareckas nepareiškė noro, nedalyvavo visuotiniame susirinkime. Po to kalbėta vėl neformaliai, atvirai – jokių išdavystės ženklų nebuvo.

– Biržų miesto seniūnu jūsų bendrapartietis tapo, kai jūs vadovavote rajonui?

– V. Jareckas seniūnu tapo praėjusią kadenciją ir visada buvo pildomi jo prašymai – skiriama pakankamai pinigų ir žmonių miestui tvarkyti, pritariama jo idėjoms. Būtent todėl ši politinė išdavystė prieš pat rinkimus yra ir skaudi, ir amorali.

– Gal žinote apie V. Jarecko ketinimus?

– Supratau, kad galimai eis su Valstiečių–žaliųjų sąjunga. Mane tai stulbina, vertinant „valstiečių“ dabartinį valstybės valdymą nacionaliniu lygmeniu ir prisiminus mūsų rajono „valstiečių“ valdymo dešimtmečius. Ir V. Jareckas šią partiją mato kaip stipriausią jėgą?! Kas tai per jėga, kuri net savo kandidato į merus neturi?

– O gal V. Jareckas yra jungiamoji jėga tarp galimų konservatorių bei „ valstiečių“ susitarimų dėl bendros politikos? Bent jau tokias įžvalgas bandė įpiršti vietos „politologai“?

– Kategoriškai – ne. Jokių susitarimų. Jokio flirto. Kartojau ir kartosiu: esu komandos žmogus. Praėjusioje kadencijoje gyniau savo komandą (man ir dabar pikta, kai vis „prikimbama“ prie buvusio administracijos direktoriaus Vytauto Džėjos, kuris tikrai išmanė ūkio reikalus).

Dabartinėje koalicijoje visomis politinėmis priemonėmis mėginu išlaikyti stabilumą, kad žmonės, kurie mus rinko, nenukentėtų. Būtent todėl aš nesuprantu, kokia yra V. Jarecko ideologija, vertybės, gyvenimo filosofija.

Labai norėčiau, kad V. Jareckas, beveik dešimt metų buvęs TS-LKD nariu ir gavęs iš jos viską, kas įmanoma, eidamas su „valstiečiais“ viešai patvirtintų, kad jam „valstiečiai“ yra galingiausia, padoriausia, pažangiausia jėga, labiausiai reikalinga Biržams.

Alfreda Gudienė  « Šiaurė rytai »

(c) Visos teisės saugomos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.